Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo NATO Vilniaus viršūnių susitikimo pirmojoje sesijoje.
Šalies vadovas pažymėjo, kad jau prieš metus Madride NATO sąjungininkai pripažino, jog, norint atremti Rusijos grėsmę ir kitus augančius saugumo iššūkius, Aljansui būtina toliau adaptuotis.
„Šiandien susirinkome Vilniuje, Lietuvoje, priešakinėse linijose esančiame NATO regione – prie pat žiauraus tebesitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje slenksčio. Būdami šalia tarp smarkiai militarizuoto Karaliaučiaus ir Baltarusijos, esame susieti su likusia Aljanso dalimi labai siauru Suvalkų koridoriumi. Todėl mes žinome, kokia trapi gali būti taika ir stabilumas. Ir kokia svarbi yra lyderystė ir kiekvieno sąjungininko remianti ranka“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas padėkojo Vokietijai už sprendimą nuolat dislokuoti kovinę brigadą Lietuvoje. „Tai būtinas elementas, užtikrinant patikimą atgrasymą ir gynybą. Atgrasyti, o ne kariauti yra mūsų tikslas“, – pabrėžė Prezidentas.
Valstybės vadovas taip pat išreiškė padėką Jungtinėms Amerikos Valstijoms už jų nuolatinį karinį buvimą Lietuvoje, taip pat padėkojo ir kiekvienai sąjungininkei, savo kariais ir pajėgumais prisidedančiai prie Lietuvos ir viso rytinio flango saugumo stiprinimo.
Prezidentas atkreipė sąjungininkų dėmesį į augančią Rusijos ir Baltarusijos karinę integraciją, į branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, taip pat į galimą „Vagner“ samdinių perkėlimą prie pat NATO sienų.
„Naujieji NATO regioniniai gynybos planai yra itin svarbus elementas, auginantis NATO pasirengimą ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą nuo pat pirmos agresijos minutės. Tačiau planai mažai ką reikš, jei jiems įgyvendinti nebus skiriami būtini pajėgumai ir resursai. Turime suvienyti savo pastangas ir siekti, kad planai būtų įgyvendinti jau iki šių metų pabaigos“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad karas Ukrainoje dar kartą įrodė oro gynybos svarbą. Labai svarbu, kad sąjungininkės pritarė rotaciniam oro gynybos modeliui Baltijos regione. Tai turėtų būti pirmasis žingsnis kuriant NATO oro gynybos skydą. Lietuvos vadovas taip pat pasveikino atnaujintą sąjungininkų įsipareigojimą daugiau investuoti į gynybą, skiriant mažiausiai 2 proc. BVP.
Pasveikinęs pirmą kartą NATO viršūnių susitikime kaip visateisė narė dalyvaujančią Suomiją, Prezidentas pasidžiaugė ir tuo, kad netrukus prie NATO šeimos prisijungs ir Švedija.
„Turime padėti ir Ukrainai kaip įmanoma greičiau prisijungti prie transatlantinės šeimos. Bukarešto viršūnių susitikimo sprendimas galioja jau penkiolika metų. Bet realių žingsnių jam įgyvendinti nepadarėme. Sprendimai turi būti įgyvendinami, o pažadai – vykdomi“, – pabrėžė šalies vadovas.
Prezidentas pažymėjo, kad NATO ir Ukrainos tarybos įkūrimas ir Narystės veiksmų plano reikalavimo panaikinimas yra svarbūs ir sveikintini žingsniai Ukrainos euroatlantinės integracijos kelyje.
„Čia, Vilniuje, turėtume aiškiai pasakyti, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Turime nubrėžti aiškų kelią Ukrainai link narystės. Kol nepakviesime Ukrainos prisijungti prie Aljanso, mes ir toliau skleisime netikrumo ir strateginės dvejonės žinias, kurios mums jau brangiai kainavo praeityje. Kuo ilgiau dvejojame dėl Ukrainos pakvietimo į NATO, tuo labiau atitoliname karo pabaigą“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad neišspręstos problemos ar uždelsti jų sprendimai atneša tik dar didesnes krizes ar net karą. „Būtent dabar yra laikas ryžtingiems ir drąsiems sprendimams“, – akcentavo Prezidentas.