Ar Ukrainos tikėjimas NATO virs pasitikėjimu?

Geopolitinė padėtis

Vilniaus NATO viršūnių susitikimas Ukrainai atnešė tik dar didesnį nusivylimą nei buvo galima tikėtis. Būdami realistais, mes tiksliai prognozavome, kad Ukrainai nebus pasiūlyta narystė Aljanse.

Tačiau komunikato tekstas yra dar labiau nugludintas. Jame nekalbama apie konkrečias sąlygas, kada Ukraina gali tikėtis pakvietimo.

Mes spėjome, kad bus nurodyta karo pabaiga arba sienų kontrolė kaip išpildanti sąlyga, tačiau NATO šalių lyderiai nusprendė, kad tokia formuluotė būtų per daug įpareigojanti galingiausią karinį bloką ir (kol kas) susitarimo projekte įvardinta, kad „Ukrainai gali būti pasiūlyta įstoti į NATO, kai sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“.

Kitaip sakant, atsitraukta net ir nuo paties NATO vadovo prieš kelias dienas įgarsinto „karo pabaigos“ veiksnio. Gali būti pasiūlyta reiškia, kad gali būti ir nepasiūlyta, kaip ir tai, kad gali būti pasiūlyta bet kuriai kitai šaliai.

Vienintelis paguodžiantis Ukrainą faktas yra tas, kad Aljansas sutinka praleisti pasirengimo priėmimui į NATO etapą, bet mes tai matome kaip dar vieną žodžių žaismą. Ukrainai vadinamasis MAP nebus reikalingas, bet… bus reikalinga išpildyti / įvykdyti sąlygas.

Tas sąlygas nustatys NATO, o MAP iš esmės ir yra sąlygos, kurias išpildžius laike, šalis gali tikėtis būti priimta į Aljansą.

Susumuojant – visas šis teiginys yra pilstymas iš tuščio į kiaurą. Ukrainos prezidentas jį tiesmukai įvardino pavadindamas „absurdu“.

Deja, nors tai yra tiesa, tačiau tai, kas leidžiama šių eilučių autoriams, prezidentams, ypač šalies, kuri be NATO šalių paramos jau butų okupuota, nepadeda rasti bendros kalbos su partneriais.

Akivaizdu yra tai, ką jau kartojome daugelį kartų: iš esmės Vakarų šalys nori ir toliau siųsti ginklus, kad padėtų Ukrainai atlikti darbą, kuriam NATO ir buvo sukurtas – laikyti liniją nuo Rusijos invazijos, – bet neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO ir naudotis jo saugumu.

Putinas ir kiti karo nusikaltėliai Kremliuje tokią Aljanso poziciją suvokia kaip silpnumą ir kvietimą žudyti toliau.

Antradienį Vilniaus miesto aikštėje sakytoje kalboje V. Zelenskis teigė, kad jis „tiki“ NATO, tačiau norėtų, kad „šis tikėjimas virstų pasitikėjimu, pasitikėjimu sprendimais, kurių nusipelnėme mes visi, kiekvienas karys, kiekvienas pilietis, kiekviena motina, kiekvienas vaikas“.

„Argi to per daug prašyti?“ – pridūrė jis.

Tuo tarpu po G-7 pasitarimo, kuris vyksta Aljanso viršūnių formate, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad G7 bendroje deklaracijoje bus „nustatyta, kaip sąjungininkai ateinančiais metais rems Ukrainą, kad būtų užbaigtas karas, atgrasyta nuo bet kokio išpuolio ateityje ir į jį reaguota“. Tai pirmas kartas, kai tiek daug šalių su kita šalimi susitarė dėl tokio visapusiško ilgalaikio saugumo susitarimo“.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas R. Sunakas pareiškime teigė, kad parama Ukrainos „pažangai kelyje į narystę NATO kartu su oficialiais, daugiašaliais ir dvišaliais susitarimais ir didžiule NATO narių parama bus stiprus signalas prezidentui Putinui ir sugrąžins taiką į Europą“.

O Džeikas Salivanas, Džo Baideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, žurnalistams sakė, kad „gandai apie NATO vienybės mirtį buvo gerokai perdėti“, turėdamas galvoje, kad Turkija sutiko dėl Švedijos narystės Aljanse.

Tačiau mūsų nuomonė nepasikeitė. Už blizgančių dekoracijų ir plačių šypsenų paslėptas kominis frankenšteinas. Džiaugtis tuo, kad NATO narė – Turkija – šantažuodama ir grasindama, kaip Putino Rusija, neatsižvelgdama į Aljanso principinį sukūrimo pagrindą, siekia tik sau naudingų tikslų, paprastam nesigaudančiam situacijoje piliečiui yra mažų mažiausiai naivu, o patyrusiam politikui – ciniška ir veidmainiška.

Beje, R. T. Erdoganas viešai nekomentavo susitarimo dėl Švedijos narystės, net per antradienio vakaro susitikimą su Džo Baidenu, kuriame Džo Baidenas užsiminė apie „vakar pasiektą susitarimą“. Tačiau Erdoganas atrodė norintis plėtoti santykius su Baidenu. Jis sakė, kad ankstesni susitikimai buvo „tik apšilimas, o dabar mes pradedame naują procesą“.

Turkijos prezidentas turi du tikslus – gauti pažangias amerikietiškas technologijas (naikintuvus) ir užsitikrinti kelią į narystę Europos Sąjungoje. Atrodo, kas ES vadovas jam pažadėjo laisvosios prekybos sutartį, o Baltieji rūmai išreiškė paramą abiem dalykams, tačiau viešai tvirtino, kad šie klausimai nesusiję su Švedijos naryste NATO.

Reikšmingi postūmiai

Antrą naktį iš eilės Rusija bepiločiais atakavo Kijevą ir kitus regionus, o ukrainiečių priešlėktuvinės gynybos sistemos atrėmė oro atakas likus kelioms valandoms iki Ukrainos prezidento V. Zelenskio susitikimo su NATO karinio aljanso lyderiais Vilniuje. Remiantis preliminaria Ukrainos kariuomenės informacija, visi dronai buvo numušti prieš pataikydami į taikinius ankstyvą trečiadienio rytą. Pranešimų apie aukas ar žymius sugriovimus nebuvo.

„504-oji Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą diena. Priešas surengė dar vieną oro ataką prieš sostinę“, – pranešė Kijevo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Kijeve daugiau nei dvi valandas buvo paskelbtas oro pavojus, o miesto karinė administracija ragino žmones likti slėptuvėse.

Teroristinė Rusija taip pat surengė oro antskrydžius kitose vietovėse naudodama Irano gamybos smogiamuosius dronus „Shahed“. 26 iš 28 dronų buvo numušti. Taip Maskva „pasveikino“ Vilniuje prasidėjusį 2023 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.

Antradienį vienuolika NATO šalių įsipareigojo nuo rugpjūčio mėn. mokyti Ukrainos pilotus skraidyti amerikietiškais naikintuvais F-16, taip žengdamos svarbų žingsnį link galimo būsimo pažangių karinių orlaivių perdavimo Kijevui.

Pirmiausia lakūnai bus mokomi Danijoje, kol bus įsteigtas centras Rumunijoje. Pasak misijai vadovaujančių Danijos ir Nyderlandų, pirmoji pilotų grupė turėtų baigti mokymus iki kitų metų pradžios. Programoje taip pat dalyvauja Belgija, Kanada, Liuksemburgas, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

„Ši koalicija dirba ties mokymais. Tai žingsnis, kurį šiandien žengiame“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren Lietuvos sostinėje NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose. „Kitas žingsnis būtų pats faktinis pajėgumas… Kai visos šios šalys prisijungia prie šios koalicijos, tai rodo mūsų įsipareigojimą ir rodo, kad dirbame tam tikra kryptimi.“

Kol kas nė viena šalis nepasiūlė siųsti Ukrainai naikintuvų F-16, tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė esąs „visiškai tikras“, kad tai tik pradžia.

„Pradėjome nuo F-16, bet galbūt turėsime daugiau naikintuvų – kitų tipų“, – sakė jis, paklaustas, ar naikintuvai „Eurofighter Typhoon“ bus dar vienas Ukrainos prašymas Europos sąjungininkams.

Trumpai

Antradienį vykusiuose specialiuose debatuose dėl Korano deginimo Švedijoje ir kitose Europos šalyse Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas pabrėžė, kad saviraiškos laisvė ir pagarba religiniams įsitikinimams turi būti atskirta, tačiau kartu paragino gerbti „visus kitus“, įskaitant migrantus, LGBTQI+ asmenis, moteris ir mergaites, dėvinčias galvos apdangalus.

Volkeris Tiurkas, kalbėdamas Žmogaus teisių taryboje, sakė, kad neapykanta ir diskriminacija, skatinančios smurtą, kelia susirūpinimą dėl „surežisuotų“ netolerancijos apraiškų, kuriomis siekiama įvaryti pleištą tarp civilizacijų.

Kol NATO ir galingiausių demokratinių valstybių vadovai Vilniuje sprendė kaip atremti civilizacijai kylančias grėsmes, Šė Korėja paleido tarpžemyninę balistinę raketą, kuri skriejo daugiau kaip 70 minučių, pranešė Japonijos gynybos ministerija. Tai reiškia, kad gali prasidėti naujas konfrontacijos su Vašingtonu ir jo sąjungininkais etapas.

74 minutes trukęs skrydis yra keliomis minutėmis ilgesnis už Šė Korėjos raketų, išbandytų šių metų kovo ir balandžio mėn. Abi šios raketos buvo ICBM, t. y. ginklai, kurių veikimo nuotolis leidžia smogti į Jungtinių Valstijų žemyninę dalį. Trečiadienį paleista raketa skrido 1 000 km atstumu ir daugiau kaip 6 000 km aukštyje, informavo Japonijos gynybos ministerija.

Lietuvoje

Mūs kaimuky netyla svarstymai užkulisiuos dėl to, ar tikrai į Vylnių atskrido pats Baidenas ir Erdogenas, ir kuo ginkluota JAV prezydento šarvuota mašina.

Atsakingai pranešame, kad žvalgyba VBS patvirtino, jog Baidenas yra pats tikriausias, ir anas su savo vyšebalom tikrai vaikšto po Vylniaus gatves. O vat Erdogenas, kaipos teisingai įtarėme, niekur ir niekad į Lietuvą mūs neatskrido, o su Vorbanu ir, kaip tę tuo, Prigožindu, pas Putką sėdi bunkery kažkur Urale ir planuoja kaip sugriaut NATO. Taip kad čia tik Erdogeno antrininkas, nors jam išduotas pasas yra visai tikras, todėl nei vėestė, nei vėesdė jo ant sienos nesustabdė, bet akylai stebi, kad kokios šunybės ans ti neiškrėstų.

Nu o dėl Makrono, tai aišku, kad čia – ne jis, ir net ne antrininkas, o paprastas kaskadininkas su Prancūzijos prezydento kauke. Makronas per daug užsiėmęs skambučiais ir pencijų reforma, kad pas mus lankytųs.

Bet tai vis tiek labai labai smagu, todėl visi selfukes darykimės, nes žinokitės, tokia proga tai tik vieną kart gyvenime pasitaiko, o kitam ir iš viso nepasitaiko.

Tik atsargiai labai, prie tos Baideno mašinos tai arti neikit. Ana aliektra pakrauta, per atstumą gali nutrenkt, jei ranką kišit. Be to, tę ji prikrauta kulkosvaidžių, minamiotų ir rembo, katarie ištisus batalionus esant reikalui per sekundę ištaško.

Su meile ir šypsena taikai bei begaliniam minios naivumui, nuo pat Skempinski viešbučio, jums be poilsio dienų dirbantys ir kuo geriausius linkėjimus siunčiantys autoriai.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti