Lietuvos kelių policijos tarnyba įspėja šį savaitgalį keliauti susiruošusiuosius vairuotojus: visoje šalyje vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir greičio kontrolė. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose organizuos ir papildomas prevencines priemones (reidus) taikys viešąjį, neviešąjį arba mišrųjį patruliavimo būdą.
Prevencinių priemonių, kurias birželio 24–26 dienomis vykdys policijos pareigūnai, tikslas – užtikrinti, kad eisme nedalyvautų nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys, užkardyti pavojingą ar net chuliganišką vairavimą švenčių dienomis, kai padidėja eismas visoje šalyje, miestuose ir keliuose susidaro spūstys.
Važiuodami ieškoti paparčio žiedo ar palydėti saulės, būkite dėmesingi ir važiuokite neviršydami leistino važiavimo greičio.
Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsisegti saugos diržų, o kelyje venkite bet kokių su vairavimu nesusijusių veiksmų: nevalgykite, neskambinkite mobiliojo ryšio priemone be laisvų rankų įrangos. Savo dėmesį sutelkite tik į kelią. Pasirūpinkite ir kartu keliaujančiais vaikais. Nepalikite jų be priežiūros ir nepamirškite vaiko ūgiui ir svoriui pritaikytos kėdutės ar pasostės. Vyresni vaikai taip pat turi užsisegti saugos diržus.
Joninių naktį pėstiesiems reikia turėti atšvaitą, o prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, būtina įsitikinti, kad tai daryti saugu. Eidami per pėsčiųjų perėją, nesiblaškykite, nedelskite ir jokiu būdu nesinaudokite mobiliojo ryšio priemonėmis.
Kad šventinio laiko netemdytų skaudžios nelaimės, šalies ugniagesiai gelbėtojai ir miškininkai, atsižvelgdami į galimą gaisrų pavojų, ragina gyventojus elgtis saugiai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus Joninių metu šalyje kilo per 400 gaisrų, daugiau kaip 540 kartų ugniagesiai skubėjo atlikti gelbėjimo darbų. Per šį laikotarpį Joninių dieną gaisruose žuvo vienas gyventojas, 5 žmonės buvo traumuoti, iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 15 skenduolių. Nors šiuo metu šalyje gaisringumas mažėja, bet gyventojai turėtų atsargiai su ugnimi elgtis tiek namuose, tiek gamtoje.
„Per Jonines mėgstama atsipalaiduoti, vartojami alkoholiniai gėrimai ir neretai nepaisoma atsargumo. Tai didina gaisrų ir kitų nelaimių tikimybę, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Nors ir žinoma, kad geriau gaisro išvengti, negu jį gesinti, deja, daugelis jų kyla dėl neatsargaus elgesio. Neužgesinta nuorūka, numesta į sausą žolę, jai sparčiai degant, gali gana greitai pasiekti mišką, namą, ūkinius pastatus. Taip gali nutikti ir kūrenant Joninių laužą. Vos per minutę kitą mažas gaisras virsta dideliu. Labai norėtųsi, kad žmonės per šventes įvertintų gaisrų ir kitų nelaimių rizikas“.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 23 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 123 miško gaisrai 39,21 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 40 miško gaisrų 41,05 ha plote). Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, į gaisravietes vyko beveik 300 kartų.
„Šiuo metu didesnėje Lietuvos dalyje dėl gausaus lietaus miškų gaisringumas gerokai sumažėjo, išskyrus šiaurės rytinę Lietuvos dalį – Rokiškio, Švenčionių, Anykščių, Vilniaus, Zarasų, Utenos, Kupiškio, Molėtų rajonus. Prognozuojame, kad Joninių savaitgalį vyraus trečios, šiaurės rytinėje šalies pusėje daug kur išsilaikys ketvirtos ir penktos klasės miškų gaisringumas. Tad šventiniu laikotarpiu mūsų miškininkai ir toliau budės, priešgaisrinės komandos bus pasiruošusios reaguoti į iškvietimus miškuose. Svarbu, kad ir poilsiautojai prisimintų elgesio miškuose taisykles, šventes sutiktų saugiai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Nepatartina kurti laužus esant stipriam vėjui. Užkurtą laužą būtina nuolat prižiūrėti, baigus kūrenti, jį reikia užpilti žemėmis ar vandeniu, kol žarijos visiškai nustos rusenti.
Per Jonines dažnai naudojamos kepsninės. Leidžiant laiką lauke nereikėtų jų statyti arti plastikinių kėdžių, stalų, palapinių, medinių laiptų turėklų, tvorų. Kietu kuru kūrenamas kepsnines galima naudoti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Ugnies fejerverku akimirksniu gali virsti ir prie namų augančios tujos, jeigu jas pasieks kibirkštys iš kepsninės.
Įdegant ugnį, šalia ugnies židinio turi būti kuo mažiau žmonių. Pilant degųjį skystį ir jį įdegant, būtina pasirūpinti, kad šalia nebūtų vaikų ir gyvūnų. Vaikams reikia skirti daug dėmesio, jų negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio – besikūrenančio laužo ar kepsninės.
