Šiandien, birželio 22 d. sukanka 82 metai nuo Lietuvos sukilimo, bandžiusio pakeisti likimo mums nubrėžtą kelią, pradžios. Sukilimas tapo pirmuoju žingsniu Lietuvos antisovietinės rezistencijos kelyje ir svarbia gaire penkis dešimtmečius trukusios kovos už Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Nors sukilėliams nepavyko įtvirtinti nepriklausomybės, jie suformavo Laikinąją Vyriausybę ir per radiją paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Tokiu būdu buvo pademonstruota, kad lietuvių tauta savanoriškai neprisijungė prie Sovietų valstybės, nesusitaikė su pavergimu ir nepasirinko bolševikinio vystymosi kelio. Birželio sukilimas nuplovė 1940-ųjų kapituliacijos gėdą ir sau bei pasauliui parodė tautos valią priešintis. Sukilimas grąžino Lietuvos visuomenei viltį, kad ateityje bus įmanoma atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos diplomatai užsienyje, besiremdami sukilėlių vyriausybės paskelbtu nepriklausomybės atkūrimu ėmė aktyviau kelti Lietuvos politinio savarankiškumo klausimą.
Birželio sukilimo įvykiai sugriovė sovietų piešiamą paveikslą apie savanorišką Lietuvos nepriklausomybės kelio atsisakymą. Sovietmečiu sukilimo atmintis buvo sistemingai persekiojama ir trinama.
Po Sovietų valstybės žlugimo, Rusija tęsia sukilimo atminties puolimo politiką, siekdama ją pavaizduoti kaip nacių kolaborantų ir žydšaudžių maištą prieš „teisėtą“ SSRS valdžią.
Dergdama Birželio sukilimo atminimą, Rusija mėgina diskredituoti Lietuvos valstybingumo pamatus. Apmaudu, bet šiuo metu pastebimos ir dalies lietuvių pastangos diskredituoti sukilimą, tapatinant jį su nacių Vokietija, Holokaustu, taip iškreipiant Lietuvos istorinę atmintį.
Šiandien prisiminkime savo pareigą saugoti sukilimo atminimą, pagerbiant sukilimo aukas ir didvyrius. Kadaise Birželio sukilimas įkvėpė rezistentus – partizanus ir disidentus – imtis kovos už Lietuvos laisvę. Lygiai taip pat jis galėtų įkvėpti mūsų jaunimą ir ateities kartas branginti Lietuvą ir jos laisvę, kaip ją brangino sukilėliai, o, iškilus reikalui, tęsti laisvės kovas ir ateityje.
Negi Rusija dergia? Gal tik fainos, makaraikos beigi kitos vietinės fifočkos?
Istorikams 1940 m. ir Birželio įvykių vietoje derėtų teisiškai kalbėti, t.y. kaip apie du atskirus įvykius. Birželio sukilimas ne 1940 m įvykių teisėtumą ar neteisėtumą liudija. Jis liudija, kad Tautos kaip suvereno sukilimas ginklu išvijo Sovietų valdžią iš Lietuvos (Kauno, Vilniaus) ir paskelbė atkuriantis Lietuvą kaip suverenią valstybę, paskelbė jos Laikinosios Vyriausybės sudėtį. Be to, pabrėžtina, kad lietuviai, gal ir kitų tautų asmenys, tuomet buvę kariuomenėje Sovietų valdžios žinioje, perėjo į sukilėlių pusę, ypač Vilniuje, ir svariai prisidėjo prie Birželio 23-osios pergalės. Jokių Birželio įvykių neteisėtumo nėra, nepriklausomai kaip bebūtų vertinamas 1940 m. Lietuvos valstybės inkorporavimas į TSRS valstybės sudėtį, tai suvereno galias turinčiojo subjekto ginkluotas veiksmas. Taigi Birželio sukilimas teisėtai įvykdė ir paskelbė suverenios Lietuvos valstybės atkūrimą de jure ir de facto (nors ir neilgam – iki nacių okupacijos) ir tokiu atveju 1940 m. Sovietų valdžios atlikto Lietuvos inkorporavimo į TSRS valstybės sudėtį aktai neteko galios. Tad Seimui yra privalu Birželio 23-osios dokumentus patvirtinti savo nutarimu Lietuvos valstybės teisiniais aktais ir tada valstybės institucijoms veikti diplomatiniu keliu dėl jais paskelbtos suverenios valstybės pripažinimo, kitų dalykų šalių santykiuose. Visų pirma, moralinę pareigą tai padaryti turėtų Vokietija, JAV, Britanija, kitos šalys, beje, ir Lenkija kaip kaimynė. Rakučio kuklumas dėl Birželio įvykių reikšmingumo, pažymint tik jų atminimo saugojimą, veikiau laikytina partijos politiko, o ne istoriko, kalba.
Lietuviai rėmė tarybų valdžią ir nieko nei vijo, nei turėjo galimybių išvyti. Nacių okupantai įsiveržė į Tarybų Lietuvą. Lietuviai rinkosi iš dviejų alternatyvų arba remti legytimią tarybų valdžią, kurią išsirinko 1940 metais, arba tarnauti naciams okupantams.
Yra faktai ir yra alko iškreipta istoriografija
Lietuviai vijo komunistines šiukšles ir dauguma nepalaikė komunistų režimo 🤢 O vokiečiai jau atėjo į dalinai laisvą Lietuvą kur bolševikinės šiukšlės buvo išspirtos ir kabėjo trispalvės, dar prieš vokiečius, jau buvo laisva Lietuva nuo bolševikų teroro. tarybų valdžia nebuvo ir niekada nebus legytimi valdžia. Taip kad nepezekit savo nesąmonių komunistų anūke…
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Istorikams 1940 m. ir Birželio įvykių vietoje derėtų teisiškai kalbėti, t.y. kaip apie du atskirus įvykius. Birželio sukilimas ne 1940 m įvykių teisėtumą ar neteisėtumą liudija. Jis liudija, kad Tautos kaip suvereno sukilimas ginklu išvijo Sovietų valdžią iš Lietuvos (Kauno, Vilniaus) ir paskelbė atkuriantis Lietuvą kaip suverenią valstybę, paskelbė jos Laikinosios Vyriausybės sudėtį. Be to, pabrėžtina, kad lietuviai, gal ir kitų tautų asmenys, tuomet buvę kariuomenėje Sovietų valdžios žinioje, perėjo į sukilėlių pusę, ypač Vilniuje, ir svariai prisidėjo prie Birželio 23-osios pergalės. Jokių Birželio įvykių neteisėtumo nėra, nepriklausomai kaip bebūtų vertinamas 1940 m. Lietuvos valstybės inkorporavimas į TSRS valstybės sudėtį, tai suvereno galias turinčiojo subjekto ginkluotas veiksmas. Taigi Birželio sukilimas teisėtai įvykdė ir paskelbė suverenios Lietuvos valstybės atkūrimą de jure ir de facto (nors ir neilgam – iki nacių okupacijos) ir tokiu atveju 1940 m. Sovietų valdžios atlikto Lietuvos inkorporavimo į TSRS valstybės sudėtį aktai neteko galios. Tad Seimui yra privalu Birželio 23-osios dokumentus patvirtinti savo nutarimu Lietuvos valstybės teisiniais aktais ir tada valstybės institucijoms veikti diplomatiniu keliu dėl jais paskelbtos suverenios valstybės pripažinimo, kitų dalykų šalių santykiuose. Visų pirma, moralinę pareigą tai padaryti turėtų Vokietija, JAV, Britanija, kitos šalys, beje, ir Lenkija kaip kaimynė. Rakučio kuklumas dėl Birželio įvykių reikšmingumo, pažymint tik jų atminimo saugojimą, veikiau laikytina partijos politiko, o ne istoriko, kalba.
Įdomu būtų sužinoti, kaip straipsnio autorius balsavo dėl X, Q, W?
Tikrai įdomu. Geras, apšviečiantia klausimas
Užteks šlovinti nacių kolaborantus. Nebuvo jie didesni patriotai už žmones, kurie palaikė tarybinę Lietuvos raidą. O bendradarbiavimas žudant tarybinius piliečius ne tik Lietuvoje bet ir kaimyninėje Balatrusijoje yra nusikaltimas žmoniškumui.
Kaip švariai jums išplauti smegenys 🙁
Kaip galima išplauti tai, ko nebuvo ir nėra?
Rima, siūlau negaišti laiko ginčams su troliais. O gerb. Alko redakcija galėtų tiesiog neviešinti tokių “komentarų”.