Seimui nutarus dirbti toliau, parlamento liberalai kviečia Finansų ministerijos stalčiuose laikomą mokesčių reformą nedelsiant perduoti įstatymų leidėjui. Liberalų pastebėjimu, užlaikydama mokesčių reformą, Lietuva pusmetį vėluoja įvykdyti įsipareigojimą Europos Komisijai, be to, neišnagrinėta reformos esmė išlieka reikšmingu vidaus politiką kaitinančiu faktoriumi.
„Seimas lieka, Vyriausybė neišsivaikščiojo. Vadinasi, metas imtis mokesčių reformos fakto – pačių teisės aktų peržiūros Seime. Nuo pat pavasario sesijos pradžios mes iš principo ne diskutuojame apie reformą, o ją apkalbinėjame“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Po frakcijos konsultacijų su finansų ministre Gintare Skaiste ir Liberalų sąjūdžio partijos valdyba, frakcija yra apsisprendusi pritarti mokesčių reformos pateikimui, nes tai būtina nacionaliniam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinti.
E. Gentvilo manymu, Finansų ministerijos įvardijamos gaivinimo ir atsparumo plano priemonės, apimančios mokesčius, Seime bus vertinamos nevienareikšmiškai. „Ministerija interpretuoja priemones, kurių reikia gaivinimo ir atsparumo plano reformoms įgyvendinti. Seimas jas vertins dar kitaip. Todėl būtina, kad tokiu svarbiu valstybei klausimu spręstų ne viena ministerija, o išrinkti politikai, pareikšdami politinę valią“, – pabrėžia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Detaliajame Lietuvos įsipareigojimų Europos Komisijai aprašyme tarp trijų teisingesnės ir augti palankesnės mokesčių sistemos reformos krypčių numatytas „tolesnis ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtimas“, kuris apima nekilnojamojo turto mokestį, akcizų taikymą energetikos produktams ir kitus žaliuosius mokesčius. „Pusė šitų pokyčių Seimas jau priėmė, o kitai pusei liberalai neprieštarauja“, – apibendrina E. Gentvilas.
Tačiau būdai „pakoreguoti gyventojų pajamų apmokestinimą ir socialinio draudimo įmokas, siekiant geriau apsaugoti nuo skurdo ir mažinti pajamų nelygybę“, anot liberalų, gali būti kuo įvairiausi, priklausomai nuo partinės ideologijos ir kitų priežasčių.
Liberalai taip pat atkreipia dėmesį, kad net Finansų ministerijos parengtame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų aiškinamajame rašte motyvai įvardijami įvairūs, nevienareikšmiai. Pavyzdžiui, „Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacija atliktose studijose nors ir siūloma individualios veiklos pajamų apmokestinimą priartinti prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, tačiau kartu pažymima, kad tam tikras atotrūkis galėtų būti pagrįstas“.
„Niekas nepasakys, į kurią pusę verta keisti gyventojų pajamų mokesčius – nei Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacija, nei Pasaulio bankas, nei Tarptautinis valiutos fondas, – jie gali tik patarti. Paskutinis žodis turės būti viso Seimo. Todėl raginame Vyriausybę nedelsiant atiduoti įstatymų projektų paketą į parlamentą. Jeigu Seimas šioje sesijoje pritars reformos pateikimui, iki rudens turėsime užtektinai laiko pasiruošti reformos svarstymui“, – teigia E. Gentvilas.
Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Lietuvai iki 2026 metų skiriama 2,225 mlrd. eurų. Europos Komisija šias lėšas išmoka pagal pasiektus rodiklius, kurių iš viso Lietuva turi įvykdyti 191. Gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčius įvardijantys rodikliai plane yra du – 146, 147. Finansų ministerija Europos Komisijai buvo įsipareigojusi, kad Seimas gyventojų pajamų mokesčius apimančią gaivinimo ir atsparumo plano dalį priims iki 2022 m. gruodžio 31 dienos.