Vasarą Lietuvos didmiesčių bei mažesnių miestų gyventojams tenka laikinai pabūti be karšto vandens, jei jis tiekiamas centralizuotai. Kol šilumininkai tikrina šilumos trasų sandarumą ruošdamiesi būsimam šildymui, neapsieinama be abejonių, ar tikrai nėra kito būdo atlikti vamzdžių patikrą, kad karšto vandens išjungimų neprireiktų. Ekspertai patikina, kad ne.
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) Infrastruktūros komandos vadovas Jonas Kimontas sako, kad karšto vandens išjungimas yra nepelnytai siejamas su pasenusia sovietine praktika ar nenoru diegti modernius sprendimus bei įrankius.
„Vyresni gyventojai puikiai prisimena, kad sovietmečiu be karšto vandens tekdavo kentėti po kelias savaites. Visa tai – jau praeitis. Vilniuje šilumos tiekimo trasų diagnostiką vidutiniškai atliekame vos trumpiau nei per parą. Žinoma, jeigu aptinkamas gedimas, jo tvarkymo darbai gali užtrukti ir iki penkių parų, tačiau mūsų komanda visada dirba taip, kad klientams karštas vanduo grįžtų kaip įmanoma greičiau. Čia svarbus ir namų administratorių bendradarbiavimas, nes būtent jie mums užbaigus darbus pastatuose įjungia karštą vandenį“, – teigia J. Kimontas.
Sostinėje, kaip ir kituose miestuose, šilumos tiekimo trasos tarnauja dešimtmečiais, jų vidutinis amžius siekia daugiau kaip 30 metų, todėl kasmetiniai jų bandymai slėgiu leidžia identifikuoti problemas ir užbėgti gedimams už akių, kad šildymo sezonas praeitų sklandžiai ir gyventojams netektų šalti.
Kodėl būtina išjungti karštą vandenį?
Anot J. Kimonto, šiluma į pastatus atgabenama uždaru ciklu. Elektrinėse ir katilinėse įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punktuose esančio šilumokaičio, šis paima šilumą ir ją atiduoda namo vidaus sistemoms, pašildo vandentiekio vandenį.
„Diagnostikos arba dar kitaip hidraulinių bandymų metu pakėlus slėgį termofikacinis vanduo nustoja cirkuliuoti, o šilumokaitis negali paruošti karšto vandens. Rezultatas – gyventojams karšto vandens tiekimas sustoja. Tačiau čia slypi ir dar viena rizika: padidinto slėgio neatlaikytų ir namo šilumokaitis, kuris tokiems iššūkiams yra visiškai nepritaikytas ir privalo būti atjungtas nuo bendro šildymo sistemos tinklo. Diagnostikos metu veikiantis šilumokaitis ir namo vidaus sistemos gali būti sugadinti, o tai yra reali finansinė žala klientams“, – aiškina J. Kimontas.
Tokius hidraulinius bandymus numato Šilumos ūkio įstatymas ir visiems Lietuvos šilumos ir karšto vandens tiekėjams ši procedūra yra privaloma. Net jei hidrauliniai šilumos sistemų bandymai būtų neprivalomi, gedimų metu konkreti šilumos sistemos atkarpa taip pat būtų taisoma nutraukus šilumos pernešimo procesą.
„Atlikdami vamzdynų remontą ar rekonstrukcijas privalome iš konkrečių ruožų išleisti termofikacinį vandenį, todėl šiuo atveju neišvengiamai daliai klientų negalėtume užtikrinti paslaugos tiekimo“, – konstatuoja J. Kimontas.
Pakentėti vasarą ar žiemą?
Sezono aktualija kasmet tampantis karšto vandens atjungimas yra kur kas mažesnė blogybė, palyginti su galima šilumos trasos avarija žiemą. Juo labiau, kad Vilniuje vidutinė karšto vandens išjungimo trukmė kasmet trumpėja.
„Vien pernai Vilniuje buvo rasta ir sutaisyta apie 80 vamzdynų defektų, kurie šildymo sezono metu galėjo palikti gyventojus ne tik be karšto vandens, bet ir be šilumos tada, kai jos labiausiai reikia. Prevencija yra būtina, atsižvelgiant į defektų keliamą riziką, o trumpinti karšto vandens išjungimo trukmę padeda ne tik tinklo atnaujinimas, diegiamos modernios diagnostikos technologijos, tačiau ir, kaip tai paprastai beskambėtų, žmogiškasis faktorius, kuomet mūsų komandos yra itin motyvuotos kuo greičiau užbaigti darbus“, – sako J. Kimontas.
Nors šilumos trasos ir toliau tikrinamos slėgiu, bandymai vyksta ne nutraukiant karšto vandens tiekimą didelei teritorijai, o suskaidant ją į nedideles atkarpas, kad vienu metu nepatogumai neužkluptų pusės miesto.
„Ypač, jei randama defektų ir jų remontas užtrunka, didžiausias prioritetas, kad darbai būtų užbaigti kuo greičiau ir klientams grįžtų karštas vanduo. Atnaujinant šilumos tinklus, investuojant į modernias jų diagnostikos sistemas nepatogumų laikui bėgant turėtų dar labiau sumažėti“, – prognozuoja J. Kimontas.
