Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimo žodžiu ir Prezidento Gitano Nausėdos įžangine kalba Seimo posėdžių salėje prasidėjo NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimas.
Seimo vadovė savo kalboje pabrėžė: norint įveikti bet kokį kilusį iššūkį, pirmiausia būtina išspręsti su saugumu susijusius klausimus. „Išsprendus saugumo problemas, sudaromos sąlygos pažangai kitose srityse. Kai valstybes slegia tiesioginių grėsmių jų saugumui našta, tam neretai reikia skirti daug išteklių ir dėmesio, todėl sunku nustatyti prioritetus ir veiksmingai spręsti kitus uždavinius. Štai kodėl tokie svarbūs yra ir mūsų šiandienos susitikimas, ir artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje. Būtent todėl turime skubiai ir iš esmės spręsti saugumo klausimus.
Paprasčiau tariant, mūsų kasdienio gyvenimo saugumas yra mūsų gerovės pagrindas“, – sakė NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų susitikimo iniciatorė Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo vadovės teigimu, „parlamentai gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant saugią mūsų šalių ir piliečių ateitį“. V. Čmilytė-Nielsen susitikimo dalyviams priminė, kad Seimas išreiškė aiškią poziciją dėl pagrindinių NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje tikslų, priimdamas atitinkamą rezoliuciją. Dokumente išdėstyti penki punktai, vienas kurių – remti Ukrainą visapusiškai. „Pripažindamas dabartinio Ukrainos vaidmens svarbą Europos saugumui ir pasisakydamas už ilgalaikę taiką Ukrainoje ir Europoje užtikrinančius strateginius sprendimus, Seimas išreiškė politinę valią pakviesti Ukrainą į NATO. Tvirtai tikiu, kad tai gali būti vienas svarbiausių Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimų. Ukrainą turime remti visapusiškai“, – kalbėjo Lietuvos parlamento vadovė.
Susitikimo įžanginėje kalboje Prezidentas G. Nausėda sakė, kad esant norui padėti kitiems, reikalinga sustiprinti gynybą ir saugumą bei užtvirtinti savo atgrasymo patikimumą. „Neabejoju, kad NATO turi išlikti pati stipriausia jėga. Tikiuosi, kad liepos mėnesį Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas prisidės prie šio uždavinio įgyvendinimo. Madride jau žengėme pirmuosius žingsnius. Dabar Aljansas turi neatidėliodamas pereiti nuo priešakinių pajėgų buvimo, prie priešakinės gynybos. Viršūnių susitikimas Vilniuje suteiks galimybę tai paversti realybe“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip ir Seimo Pirmininkė, jis atkreipė dėmesį, kad be tinkamo finansavimo planas stiprinti gynybą ir saugumą būtų nereikšmingas. „Tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje pavyks susitarti dėl naujos – 2 proc. BVP išlaidų gynybai ribos nustatymo. Tačiau jei rimtai rūpinamės savo saugumu, turime siekti dar aukštesnių tikslų. Šiuo požiūriu nacionalinių parlamentų vaidmuo yra labai svarbus. Tikiuosi, kad rimtai žiūrėsite į gynybos išlaidų klausimą“, – susitikimo dalyviams sakė Prezidentas.
G. Nausėda paragino palaikyti Švedijos siekį tapti 32-ąja NATO nare. „Galiausiai raginu jus rimtai apsvarstyti apie Ukrainos valstybės ateitį. Kad ir kada pasibaigtų karas, Ukraina nebegali likti pilkojoje zonoje. Atvirų durų politikos nepakanka. Reikia imtis politinių priemonių, kad Ukraina būtų – kiek šiuo metu įmanoma – arčiau Aljanso. Jei Ukraina netaps transatlantinės bendruomenės dalimi, Europoje nebus ilgalaikės taikos ir saugumo“, – NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikime Seime teigė šalies vadovas.
Susitikimo diskusijų sesijose toliau kalbama apie pasaulinius iššūkius ir pasaulinę NATO, išlaidų gynybai didinimą, atgrasymo ir gynybos stiprinimą. Viena iš svarbiausių temų – ilgalaikis paramos Ukrainai planas.
