Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje stebimaa migracijos teigiamas balansas – jau trejus metus iš eilės Lietuvos piliečių grįžta daugiau, nei išvyksta. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. į šalį grįžo 14 352 gyventojų – 13 proc. daugiau, nei išvyko. Kokios priežastys lemia augančią grįžtančiųjų namo bangą, įvertino migracijos, ekonomikos bei sociologijos ekspertai.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. k. International Organization for Migration – IOM) Vilniaus biuro vadovo Eitvydo Bingelio, Lietuvos gyventojų migracija nėra kažkuo išskirtinė – žmonės migruoja visame pasaulyje, o Europa yra vienas didžiausių tarptautinės migracijos regionų.
„Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje tarptautinių migrantų yra daugiau nei 281 mln., tai yra apie 3-4 proc. visos žmonijos populiacijos. Migraciją skatina ne tik išaugęs žmonių mobilumas, bet ir tam sudaromos palankios sąlygos: pavyzdžiui, Europos Sąjungoje migrantams suteikiama galimybė persikelti turimą socialinį draudimą į kitą šalį, taip pat naujas galimybes atvėrė pandemijos metu išpopuliarėjęs nuotolinis darbas, kai vis mažiau svarbu, iš kurios pasaulio vietos dirbti“, – nuotolinėje diskusijoje „Visur gerai, bet namie geriausia: kodėl daugiau lietuvių grįžta, nei išvyksta“ komentavo E. Bingelis.
Jo teigimu, Lietuvos piliečius grįžti į tėvynę skatina skirtingos priežastys – ne tik gerėjanti ekonominė situacija, bet ir šalyje labiau prieinamos, palyginti su kitomis valstybėmis, švietimo bei sveikatos priežiūros paslaugos. Grįžtama ir dėl artimųjų bei turimo socialinio rato.
Auganti šalies ekonomika davė teigiamą postūmį
Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pabrėžė, kad šalyje gerėjanti ekonominė situacija yra viena iš kertinių priežasčių grįžti išvykusiems tautiečiams.
„Tos ekonominės priežastys, dėl kurių lietuviai anksčiau pasirinkdavo migraciją, iš esmės yra išnykusios. Lietuva itin sparčiai augo ir šiuo metu šalies gyventojų vidutinės pajamos yra priartėjusios prie Europos standarto, tad vykti į užsienį dėl didesnio atlygio nebėra didelio poreikio“, – sako R. Vainienė.
Paklausta dėl nekilnojamojo turto (NT) įperkamumo, kuris pastaruoju metu Lietuvoje yra sumažėjęs, ekonomistė pasiūlo įvertinti situaciją kitose šalyse, kur gerai apmokamus darbus turinčios šeimos neišgali susitaupyti net pradiniam būsto kredito įnašui: „Lietuvoje, nepaisant aukštų būsto kainų, yra galimybė gauti iš banko būsto kreditą tiek vienišiems, tiek žemesnes nei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Juo labiau, kad turime itin patogią didmiesčių periferiją, tad nėra būtinybės gyventi miesto centre, kad pasiektum visas reikalingas įstaigas.“
Vis dėlto R. Vainienė sutinka, kad migracija yra neišvengiama – nemažai jaunimo renkasi studijas užsienyje ir yra labiau linkę dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Tai yra globalizacijos efektas, kurį kaip šalis patiriame – galima ne tik išvykti, bet ir grįžti. Žmonės, grįžę su darbo užsienyje patirtimi, ypač jei jie yra laikomi savo srities ekspertais, yra vertinami ir Lietuvoje – mūsų šalyje veikia daug užsienio kapitalo įmonių, tad darbštūs žmonės gali susikurti norimas gyvenimo sąlygas, tam yra visos galimybės, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus“, – tikina ji.
Daugėja grįžtančių šeimų
Grįžtantys migrantai turi teigiamos įtakos ne tik šalies darbo rinkai, bet ir demografiniams rodikliams.
„Kasmet grįžta 15-20 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie įsilieja į šalies gyvenimą. Dažniausiai grįžta jauni, 30-40 metų amžiaus asmenys, kurie įgyvendino savo tikslus užsienyje – užsidirbo, įgavo profesinės ir gyvenimiškos patirties, pamatė pasaulį. Tarp grįžtančiųjų nemažai yra šeimų su vaikais – per trejus metus jų išaugo 60 proc. Lietuvoje jie randa palankesnes sąlygos derinti darbą ir šeimą – turime vienas ilgiausių vaiko priežiūros atostogas, tėvai turi papildomų laisvadienių, o ir sveikatos paslaugos yra kokybiškos. Apklausos rodo, kad potencialas dar neišnaudotas – daugiau nei 70 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą, kas itin džiugina“, – nuotolinėje diskusijoje kalbėjo IOM įgyvendinamo projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.
Jos teigimu, grįžtantys emigrantai yra itin naudingi ir Lietuvai, nes turi platesnę pasaulėžiūrą, atsiveža vakarietišką bendravimo kultūrą, naujų idėjų, atranda nišų naujiems verslams bei taip prisidėda prie augančios gyvenimo kokybės Lietuvoje.
Reikia didesnio visuomenės palaikymo
Profesoriaus Boguslavo Gruževskio teigimu, norint paskatinti didesnį grįžtančiųjų srautą, reikėtų iš esmės keisti ir visuomenės nuostatas, neva grįžtantiesiems nepasisekė užsienyje, todėl jiems tenka grįžti į Lietuvą.
„Nemažai emigrantų bijo grįžti į Lietuvą, nes grįžimas vertinamas kaip nesėkmė. Kažkodėl turime tokį įsivaizdavimą, kad grįžimas visada turi būti sėkmingas – turi žmonės grįžti turtingi, su gerais automobiliais ir pan. Lietuvai reikia ne to – reikia žmonių su vidine motyvacija dirbti, juos turime vertinti ne dėl turimo turto“, – sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius.
Pasak jo, užsienyje gyvenančius lietuvius grįžti galėtų paskatinti ir papildomos finansinės paskatos – tokią programą jau 16 metų turi Estija. Šiuo metu pagalbą norintiems grįžti siūlo projektas „Renkuosi Lietuvą“ – teikiamos individualios konsultacijos, suteikiama naudinga informacija, bet tik informacijos nepakanka
„Norintiems grįžti kyla įvairių klausimų. Iš esmės grįžimas yra toks pat sudėtingas procesas, kaip ir išvykimas, ir jam reikia atitinkamai pasiruošti, įvertinti visas aplinkybes ir galimybes. Vis dėlto reintegracija būna sklandesnė, kai išvykę tautiečiai labai neatitrūksta nuo šalies gyvenimo – domisi įvykiais Lietuvoje, bendrauja su likusiais giminaičiais. Be to, visada yra galimybė pasitarti su „Renkuosi Lietuvą“ specialistais, taip pat turinčiais migracinės patirties“, – sako projekto vadovė E. Urbanovič.
Galima tik didžiuotis tais nusprendusiais grįžti į tėvynę, jų išlaikyta meile Lietuvai. Džiugu!
„atsiveža vakarietišką bendravimo kultūrą“ – kuo vakarietiška bendravimo kultūra skiriasi nuo lietuviškosios, kuo vakarietiška geresnė, pranašesnė, nuoširdesnė, draugiškesnė? Būčiau dėkingas, jei paaiškintumėte.
Nepasveikę nuo minties, jog svetur barščiai pažangesni, neturi atsidurti kėdėje, nuo kurios labai lengva pakenkti savo valstybei.
Vakarietiška bendravimo kultūra pati savaime gal nei geresnė, nei blogesnė, o yra tiesiog žmones mažiau jungianti psichologiškai, žmogus mažiau organiškas vienas kitam visuomenės gyvenime, bendravimas vyksta racionalesniame lygyje. Gal ta linkme ir eina žmonijos keitimasis pasaulyje.
Skirtumas tarp Vakarų ir mūsų – tai ir tūkstantmečio gyvenimo miestuose patirčių padarinys, per tą laiką susiklosčiusios mažiau ar daugiau palankios bendruomenių santykiams sąlygos.
Miestuose šeimos nariai dirba kas sau, šeimos gyvena irgi katra kur, mažiau ar daugiau nuo giminių nutolusios. Nebeliko ryšių, kokie gimines jungė, kai jos savo kaimais gyveno. Dar aš mačiau, kai dėl šeimos nario rimtesnio žingsnio visa giminė sulekia, sprendžia, ar pritars, o paskui, nesėkmės atveju, visa gimine sulėkdavo padėti. Kai gal dar studente buvau, mačiau, kaip giminė padėjo jaunai mūsų nuomininko šeimai – sulėkė visi ir netrukus pastatė jo šeimai dviejų aukštų mūrinį namą. Ar šiandien tai įmanoma? Jau tada sakė, kad jų rajone šis paprotys baigia nunykti, o kituose jau užmirštas. Būtų įdomu sužinoti, ar dar pasitaiko Lietuvoje tokių giminės ryšių? Ar tai apskritai įmanoma – suderinti laiką ir visiems porai mėnesių susirinkti dėl bendro tikslo – juk reikia ne tik atostogų, bet dar ir nemažai laisvadienių savo sąskaita visiems vienu metu darbe gauti!
Taip ir nutolstama nuo savų, susvetimėjama. O miestuose – darbe ir daugiabučiuose – sudaromi dirbtiniai burbulai su neaišku kuo grįstomis bendravimo taisyklėmis, bet tai jau visai kitokio pobūdžio bendravimas. Ir reikia ne vieno amžiaus, kol susiklosto patikimi bendradarbiavimo santykiai tarp svetimų, skirtingose šeimose augusių skirtingos kultūros žmonių.
Mūsų miegrajonį projektavusieji Autoriai mėgino sukurti erdves ir galimybes bendrai veiklai, leisiančiai miestiečiams artimiau bendrauti, jungtis į bendruomenes. Dabartinė savivaldybė jau 30 metų nesivaržydama ardo tai, kas spėta padaryti, naikina, pastatų tankinimu ir žaliųjų erdvių naikinimu priešindama žmones. Naujieji statiniai beveik atkartoja šuliniais vadintus kiemus, kur namas ant namo lipo… 🙁 .
„nes turi platesnę pasaulėžiūrą“ – būčiau dėkingas, jei paaiškintumėte, kodėl neišvykusiųjų pasaulėžiūra siauresnė? Sunkūs, ne patys maloniausi, alinantys darbai, kuriuos dauguma dirbo, praplėtė pasaulėžiūrą? Po tokių darbų likdavo laiko savišvietai ir pan.?
Dėl vakarietiškumo turimos pasaulėžiūros, tai kaip tik yra atvirkščiai – ji yra siauresnė, mechaniškesnė, instrumentiškesnė. Tai vyko dėl gyvenimo didesnio atsitraukimo iš gamtos laipsnio. Žmonių daugėjimas, žemės tinkamos žemdirbystei stygius, tai yra su tuo susiję procesai.
P.Skutas
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Dėl vakarietiškumo turimos pasaulėžiūros, tai kaip tik yra atvirkščiai – ji yra siauresnė, mechaniškesnė, instrumentiškesnė. Tai vyko dėl gyvenimo didesnio atsitraukimo iš gamtos laipsnio. Žmonių daugėjimas, žemės tinkamos žemdirbystei stygius, tai yra su tuo susiję procesai.
Jei tv be sustojimo ir springdama skiedžia taip vadimas sėkmės istorijas, išvykus gyventi į užsienį, ar tai ne akivaizdžiausias skatinimas kuo skubiau palikti Lietuvą?
Iš pradžių Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo numatyta bauda už emigracijos skatinimą. Bet tą straipsnį gal prieš 10 ar 15 metų Seimas panaikino. Tai rodo, kad tokia politika yra sąmoningai vykdoma.
Šit kaip. Tuo metu mažai dėmesio galėjau skirti viskam, kas už lango dėjosi. Tai ir neteko to girdėti. Ir katras iš seimūnų pasiūlė to atsisakyti?
2009 m. rugsėjo 25 d. „Tokią Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Petras Auštrevičius. Pasak parlamentaro, ši nuostata praktikoje neveikia, bet vis tiek netiesiogiai riboja asmenų teises ir laisves. 1992 metais Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvo įtvirtinta teisės norma, kuri numato atsakomybę už sistemingą raginimą arba kurstymą žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį. Ši teisės norma su vėlesniais pakeitimais galioja ir dabar.“
delfi.lt/news/daily/emigrants/siuloma-atsisakyti-administracines-atsakomybes-uz-kurstyma-emigruoti.d?id=24225721
Ir kaip šiam žmogui vis pasisekdavo ką nors gero pasiūlyti?..
Ačiū už nuorodą!
Kodėl tv tyli apie nesėkmės istorijas, išvykus gyventi į užsienį? Kas apmoka tylą?
Grįžo dukra su šeima. Džiaugiasi. Galvojo , kad Lietuva dar “nepažangi”, tai galės sūnų leisti į darželį. Suklydo. “Vakarietiška kultūra” jau čia. Ir čia karalaitis “myli ” karalaitį. Jau berniukai matuojasi suknytes. Taigi . Visi draugiškai saugom nuo tos “kultiūros”.
O Sąjūdžio kelti tikslai – niekas negalės kištis į šeimą, tėvai laisvai auklės vaikus pagal savo bei protėvių pažiūras, papročius ir tikėjimą, motinos galės auginti vaikus, ir už tai gauti pensiją (nes rūpintis šeima ir vaikais yra toks pat darbas, kaip ir darbas kokioje nors darbovietėje)…
Sąjūdžio iškelti tikslai nukeliavo su sąjūdiečiais , kas anapilin, kas ant kėdutės prie lango. O naujieji “liberaliniai” tikslai sukurti “liberaliojoje valdžioje” – klesti. Deja.
Lenkija grįžo į „laukinius devyniasdešimtuosius“
– respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/lenkija-grizo-i-laukinius-devyniasdesimtuosius/
Prisimenate nesaugias keliones pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį? Ratuoti, ginkluoti, naujausia ryšio technika aprūpinti banditai, palaikantys ryšius su RU, ir lietuviai, bandantys susikurti kokį nors verslą. Pavojingiausia būdavo per PL važiuoti. Ir sužeisdavo, ir automobilius, vežamas prekes bei žmones pagrobdavo, ar nužudydavo…
Vis daugiau šeimų grįžta į Lietuvą: turintiems vaikų – svarbi žinia
– diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/specialiste-griztanciu-emigrantu-vaikams-papildomas-ugdymo-krepselis-ir-kitos-paskatos-1124489