2023 m. balandžio 26 dienos nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad tiek Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata dėl bendrųjų ir specialiųjų kriterijų nustatymo Vyriausybės patvirtintose Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse (Taisyklės), kaip sąlygos mokyklai vykdyti bendrojo ugdymo programas, tiek pačios Taisyklės, prieštarauja Konstitucijai.
Kartu Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į svarstomo klausimo svarbą, nutarė, kad mokyklų tinklo formavimo teisinio reguliavimo spragoms ir neapibrėžtumui užpildyti reikalingas tam tikras laikas, taigi nutarė Konstitucinio Teismo nutarimą skelbti 2024 m. sausio 2 dieną.
Vyriausybė, įgyvendinama Konstitucinio Teismo nutarimą, 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu nusprendė skubos tvarka teikti Švietimo įstatymo pakeitimus.
Anot Seimo narės Laimos Nagienės, tiek iš buvusios švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tiek ir iš premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymų apie šį Konstitucinio Teismo nutarimą susidaro vienareikšmiškas įspūdis, kad siekiama minimizuoti Konstitucinio Teismo nutarimo reikšmę ir bandoma sukurti įspūdį, kad tereikalingas paprastas techninis sprendimas – taisyklėse įtvirtintus mokyklų kriterijus kone pažodžiui reikia perkelti į Švietimo įstatymą.
Paskutinę savo, kaip ministrės, darbo dieną praėjusį antradienį, gegužės 23 d., J. Šiugždinienė skubos tvarka Seimui teikė Švietimo įstatymo pataisas, kurių pateikimui Seimas pritarė.
Jokiu būdu negalima sutikti su tokia skuba
„Jokiu būdu negaliu sutikti nei su tokia skuba, nei su Vyriausybės išreikšta ir siūlomuose Švietimo įstatymo pakeitimuose atsispindinčia pozicija, kad tėra sprendžiamas techninis klausimas“, – teigia Seimo narė L. Nagienė. Nors Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl Taisyklių turinio, toks Konstitucinio Teismo sprendimas, kaip nurodyta ir pačiame Konstitucinio Teismo nutarime, yra grindžiamas tuo, kad nėra pagrindo nagrinėti turinio teisės akto, kuris yra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taigi, tokia Konstitucinio Teismo pozicija nei patvirtina, nei paneigia esamų Taisyklių turinio konstitucingumo.
Pažymėtina, kad Seimui delegavus Vyriausybei nedeleguotiną teisę įstatymais nustatyti minėtus kriterijus ir atitinkamai Vyriausybei negalėjus tokių įgaliojimų perimti, vien tai, kad tokia teisinė situacija, t. y. pačios Taisyklės, galioja jau dvidešimt metų, kaip pabrėžia pati premjerė I. Šimonytė, nesudaro pagrindo išvadai, kad turi būti vykdomas skubotas, formalus, techninis esamų Taisyklių perkėlimas į Švietimo įstatymą.
Suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo
Konstitucinio Teismo sprendimas suteikia galimybę naujai nustatyti ir su švietimo bendruomene išdiskutuoti bei įvertinti konkrečių bendrųjų ir specialiųjų kriterijų poreikį, galimą jų turinį, užtikrinti Partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 m. išdėstytus įsipareigojimus, pavyzdžiui, įsipareigojimą suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo formuojant mokyklų tinklą, įgyvendinant Geros mokyklos koncepciją ir, tai ypač svarbu, suteikia laiko tokiam sprendimui įgyventi.
L. Nagienė pažymi, kad ypatingą nerimą kelia tai, jog Švietimo ministerijos siūlomi pakeitimai suteiks galimybę poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuoti automatizuotą mokyklų, kuriose mokosi ne daugiau kaip 60 mokinių, reorganizavimą ar likvidavimą, dar drastiškesnius pokyčius gimnazijose, nepaisant faktinės kiekvienos mokyklos situacijos – dėl to ir buvo inicijuotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą.
Seimo narės L. Nagienės teigimu, vien dėl to, kad mažesnės mokyklos bus reorganizuotos arba likviduotos, negalima daryti prielaidos, jog bendra švietimo situacija Lietuvoje pagerės.
Siūlomi ministerijos sprendimai atitolę nuo realios padėties
Siūlomi ministerijos sprendimai atitolę tiek nuo realios situacijos savivaldybėse, tiek nuo mokytojų ir mokinių poreikių. „Nepritariu idėjai, kad tik kiekybiniais, ekonominiais rodikliais remiantis reikėtų spręsti mokyklų likimą. Toks žingsnis man atrodo itin trumparegiškas ir potencialiai žalingas“, – pažymėjo L. Nagienė.
Šį trečiadienį, gegužės 31 d., Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje vyks klausymai dėl minėto Švietimo įstatymo projekto. Projektą numatyta svarstyti Seimo posėdyje birželio 13 d.
Priieš ~20 m. mitinge Kudirkos a. Vilniaus, Šalčininkų ir kt, rajonų mokytojai ir kultūrininkai sakė, kad lietuviškos mokyklos naikinamos… Taigi, Vilnijoje kai kur visų pirma nuo mokyklų ir darželių valstybine kalba pradėtas ir tęstas „lėšų taupymas”…
Berods dabar Švietimo ir mokslo ministrės pareigas vietoje Šiugždinienės eina Teisingumo ministrė Dobrowolska? Berods sakė, kad tęs pradėtus darbus?