Eko menas ir „žaliasis smegenų plovimas“. Kaip atskirti?

Eko menas yra puiki priemonė sumažinti išmetamų ir labai dažnai perdirbimui netinkamų atliekų kiekį.

Šiek tiek kūrybingumo bei pastangų – ir kiekvienas savo namuose iš jau turimų medžiagų gali pasigaminti kažką naujo ir naudingo.

Gamybos procesas kartu yra ir puiki priemonė aplinkosauginiam švietimui.

Tačiau ar visada eko menas prisideda prie aplinkos ir mūsų planetos išsaugojimo?

„Tikroji eko meno paskirtis yra dvejopa.

Pirmiausia juo norima prisidėti prie kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimo stabdymu, mažinti žmonių sukuriamą taršą.

Todėl sudužęs porcelianinis puodelis gali tapti papuošalu, seni džinsai – prijuoste, kompiuterio klaviatūros klavišais – auskarais.

Antroji paskirtis – šviečiamoji.

Kuriant eko meną sužinoma daugiau apie esmines aplinkosaugines problemas, taip pat skatinama aplinkinius elgtis atsakingiau“, – apie eko meną pasakoja Lietuvos jaunimo centro vadovas Martynas Norbutas.

Pagrindiniai principai

Vienas esminių eko meno principų yra nesukurti daugiau taršos.

Todėl jį kuriant beveik nenaudojamos naujos medžiagos ar gaminiai, taip pat nekuriama tai – ką po to vis tiek tektų išmesti.

„Jei eko meno kūrybos metu mes naudojame naujus gaminius – tai jau „žaliasis smegenų plovimas“.

Beje, to pasitaiko kai kuriose mokyklose.

Pavyzdžiui, mokiniai gavę užduotį pagaminti kažką iš naudotų vienkartinių kavos puodelių imasi kitos taktikos – nusiperka naujus puodelius iš parduotuvės.

Toks elgesys iš esmės prieštarauja minėto meno prigimčiai“, – pasakoja Erasmus+ projektą „Atliekų perdirbimas rankų darbo gaminiais“ įgyvendinęs Martynas.

Pasak jo, labai svarbu nekurti meno gaminių, kurie vėliau vis tie atsidurs šiukšliadėžėje.

Eko meno paskirtis nėra vienkartinis pasigrožėjimas.

Jis skirtas sukurti daiktus, kurių iš tiesų žmonėms reikia.

„Jei atėjote į eko meno užsiėmimus ir ten jums rodo kaip pasigaminti jums nereikalingą daiktą – negaminkite jo.

Pasimokykite tik principų ir pagalvokite ką dar galite iš tų medžiagų sukurti“, – sako M. Norbutas.

Trečiasis aspektas – nesugadinti perdirbamų medžiagų.

Eko menas turi prasmę tuomet, kai jis kuriamas iš medžiagų, kurios jau nebegali būti perdirbamos, pavyzdžiui didžioji dalis tekstilės, keramikos šukės ir pan.

Kitas kelias – kurti iš perdirbamų medžiagų taip, kad ir po naujo daikto sukūrimo jį būtų galima išmesti į jam skirtą perdirbamų atliekų konteinerį.

„Dažnas blogas pavyzdys – skirtingų rūšių medžiagų naudojimas eko mene.

Pavyzdžiui popierius karštais klijais klijuojamas su plastiku, dar pridedama tekstilės – gauname miksą, kuris nėra perdirbamas.

Taigi vietoj to, kad išrūšiuotume ir suteiktume atliekoms antrą gyvenimą – sukuriama kažkas, kas tinka tik deginimui“, – pasakoja Martynas.

Eko meno pavyzdžiai

Įvairūs eko meno pavyzdžiai iš Turkijos, Kroatijos, Lietuvos ir Ispanijos buvo surinkti ir įtraukti į Erasmus+ projekto „Atliekų perdirbimas rankų darbo gaminiais“ leidinį.

Jį galima atsisiųsti čia. Jame parengtos žinios ir apie įvairias aplinkosaugines problemas, kuri skirta tiek neformalaus švietimo užsiėmimas, tiek pamokoms mokyklose.

Net kelių menininkių darbai projekto metu buvo eksponuoti Ispanijoje, Castelló mieste, vykusioje parodoje.

Miestelio viešojoje bibliotekoje buvo galima pamatyti 12 užsienio menininkų darbų ir dešimtis miestelio bei aplinkinių vietovių gyventojų dirbinių.

Paroda sulaukė gausaus vietinių žmonių susidomėjimo. Joje eksponuoti ir trijų menininkių iš Lietuvos kūriniai.

Mildos Paukštės prijuostė pasiūta iš nebenaudojamų džinsų kėlė žiūrovų nuostabą.

Nemaža dalis lankytojų fotografavo ją ir domėjosi kaip būtų galima tokią pasiūti namuose.

Lankytojų akis traukė ir spalvotas Lauros Petruškės apsipirkimui skirtas krepšys, kuris buvo pagamintas iš nebenaudojamų, suplyšusių plastikinių maišelių.

Detalių diskusijų sulaukė menininkės Eglės Gilės papuošalai pagaminti iš šukių.

Vienas iš vietinio miestelio gyventojų prisipažino, kad laisvalaikiu dirba su akmens apdirbimu ir mozaikų kūrimu.

Todėl jis pats ėmėsi pristatinėti atvykusiesiems kaip reikėtų tinkamai apdirbti šukes, kad jos taptų priemone juvelyrikos dirbiniams kurti.

Anot Martyno Norbuto, atliekos yra puiki medžiaga naujiems kūriniams.

„Nors mūsų leidinyje pateikiama detali instrukcija kaip kažką pasigaminti – daug svarbiau suprasti, kad atliekos yra medžiaga kažkam naujam ir naudingam.

Galimybių kaip panaudoti konkrečią medžiagą yra labai daug.

Kiekvienas gali iš kitų semtis įkvėpimo ir sugalvoti kažką išskirtinio“, – teigia M. Norbutas.

Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinant Erasmus+ projektą „Atliekų perdirbimas rankų darbo gaminiais“.

Projekto metu išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę.

Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.