Pasitikome pavasarį ir pagaliau atsisveikinome su ryškiais temperatūrų pokyčiais lauke. Visgi šį džiaugsmą lydi ir kitos naujienos – gerėjant orams erkės tampa vis aktyvesnės.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji žinovė Milda Žygutienė dalijasi, kuriose apskrityse pastaraisiais metais fiksuojamas didžiausias erkių aktyvumas bei drauge su „Eurovaistinės“ vaistininku Mindaugu Rutale įvardija, kaip atskirti erkinio encefalito ir Laimo ligos požymius.
Jie primena, kad nuo ligos priklausys ir ligonio gydymas.
Fiksuoja daugiausiai susirgimų
Erkės išplitusios po visą Lietuvos teritoriją, todėl kiekviename regione yra pavojus užsikrėsti jų nešiojamomis ligomis.
Visgi, NVSC vyriausioji žinovė M. Žygutienė įvardija, kad pastaraisiais metais daugiausiai susirgimų Laimo ir erkinio encefalito ligomis yra užregistruota šešiose Lietuvos apskrityse.
„Pastaraisiais metais didžiausi erkinio encefalito sergamumo rodikliai buvo registruoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskrityse.
Vien 2021 metų duomenimis, šiose apskrityse erkinio encefalito susirgimų skaičius sudarė daugiau nei 70 proc. visų susirgimų Lietuvoje.
O daugiausiai susirgimų Laimo liga buvo užregistruoti Vilniaus, Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse, tuo tarpu Klaipėdos apskrityje fiksuojamas mažiausias sergamumo Laimo liga rodiklis“, – pasakoja M. Žygutienė.
Tokius skaičius gali nulemti pačios įvairiausios priežastys:
„Dažnu atveju daugiau susirgimų erkių ligomis fiksuojama apskrityse, kur randasi daugiau miškingų vietovių.
Taip pat tai gali nulemti tokie paprasti dalykai kaip derlingumas – ar metai bus grybingi, ar daugiau uogų bus galima rasti miškuose.
Vyraujant geriems orams ar derlingam laikotarpiui mes natūraliai praleidžiame daugiau laiko gamtoje, o ir dėl baravyko galime pasistengti lįsdami į giliausius brūzgynus.
Todėl turime priimti tai, kad ne erkės mus puola šiuo laiku, bet mes patys taip įsibrauname į jų namus“, – šypsosi M. Žygutienė.
Laimo liga – sunkiau ją atpažįstame
Laimo liga vis dar daugumai gyventojų yra sunkiai atpažįstama, pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.
Anot jo, pirmuosius ligos signalus kartais gali būti sudėtinga pastebėti net ir akylai erkių besisaugančiam žmogui.
„Laimo ligos požymiai gali būti patys įvairiausi, o ir ligą ne visada lengva atpažinti pirmosiomis dienomis, ypač jei nepastebėjome įsisiurbusios erkės.
Kartą vaistinėje teko sulaukti ligonio, sergančio Laimo liga.
Jis gyveno vienas ir nepastebėjo, kad jam iš nugaros pusės ant rankos buvo įsisiurbusi erkė.
Galimai jis ilgai nematė ant rankos Laimo ligai būdingos raudonos dėmės.
Pirmiausia ligonį lydėjo silpnumas, o vėliau pradėjo stipriai skaudėti rankos sąnarį.
Tik apsilankęs pas gydytoją sužinojo, kad tai pažengusios Laimo ligos požymiai.
Tad teko ne tik malšinti sąnarių skausmus, bet ir skubiai pradėti gydymą antibiotikais“, – sako vaistininkas M. Rutalė.
Erkinio encefalito galima išvengti
Siekiant išvengti erkinio encefalito ir Laimo ligų, pirmiausia NVSC atstovė pataria gamtoje dėvėti uždarą aprangą ir naudoti repelentus.
„Vaikščiodami po gamtą rinkitės tinkamą aprangą – apsižiūrėkite, ar neliko nuogų kūno vietų.
Venkite erkių ne tik ant kojų, bet ir ant rankų, galvos, kaklo, todėl nepamirškite kepurių, kaklaskarių ir ilgų rankovių.
Taip pat patariama naudoti repelentus, kurie svarbiausia – yra skirti apsaugai ne nuo vabzdžių, o būtent nuo erkių.
Tik tokiose priemonėse yra pakankamas veikliųjų medžiagų kiekis erkėms atbaidyti“, – teigia M. Žygutienė.
Jai antrina ir vaistininkas, pridurdamas, kad šios apsaugos priemonės gali sumažinti susirgimo pavojų abiem šiomis ligomis.
Visgi, jis pabrėžia, kad nuo Laimo ligos niekas nėra apsaugotas, tačiau pasiskiepydami galime užkirsti kelią erkiniam encefalitui.
„Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito – ne vėlu.
Po pirmosios skiepo dozės, antroji yra galima praėjus 1 mėnesiui.
Po antrosios dozės užtenka palaukti porą savaičių, kol žmogus jau įgyja imunitetą.
Kadangi vakcinacija yra ilgalaikė ir skirta ne vienam metų laikui, labai svarbu savo kalendoriuje pasižymėti datą trečiam skiepui – tai yra 5–12 mėnesių po antrojo.
Vėliau skiepijamasi palaikomąja viena doze kas 3–5 metus.
Taip galėsite visus metus būti ramūs, žinodami, kad tikrai nepraleisite skiepo sustiprinimo praėjus ir keletui metų“, – pataria vaistininkas M. Rutalė.
Prie pat vieno Neries tilto
„Vilnietė Rūta (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė buvusi gerokai nustebinta, kai prie Lietuvoje pirktų antibiotikų vaikams rado tik lenkišką instrukciją. Žinute apie tai ji pasidalino socialiniuose tinkluose.”
– tv3.lt/naujiena/lietuva/pamaciusi-vaisto-pakuote-vilniete-nepatikejo-kuo-tokia-prekyba-ima-skirtis-nuo-babu-vaistininkiu-turgelyje-n1241585
Ar strateginė kaimynė mano, jog tai SAUGU?
Jei ji taip mano, tai mūsų SAM PRIVALĖJO pati pasirūpinti vertimu ir išsiųsti jį kaimynės įmonei, kad išspausdintų ir pridėtų prie vaisto. Arba pasirūpinti, kad vertimą Lietuvoje išspausdintų. O pradžiai bent internete prie vaisto pavadinimo ir vartojimo instrukciją pridėti.