Nesvarbu ar tai sprogmenų, narkotikų, dingusių žmonių paieška ar paguodos suteikimas tiems, kuriems jos reikia – tarnybiniai šunys yra atsidavę savo darbui. Jų aštrūs pojūčiai ir energija išgelbėjo daugybę gyvybių ir suteikė saugesnį pagrindą visuomenei. Apie kinologo profesijos principus, mokymo metodus, bei dažniausiai girdimą mitą pasakoja Kriminalistinių tyrimų centro, Kinologijos valdybos, Kinologinės veiklos skyriaus viršininkas Arūnas Petrošius.
Siekiant tapti policijos pareigūnu – kinologu, tai galima padaryti sėkmingai įstojant ir baigiant mokslus Lietuvos policijos mokykloje. Įgijus policijos pareigūno profesiją turėsite dirbti padalinyje, kuriame vykdoma kinologinė veikla. Pagrindinis kinologo apmokymo procesas vyksta tęstinių mokymų būdu. Mokymai organizuojami ištisus metus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdyboje tiek kinologams, tiek šunims.
„Šį darbą patariama dirbti tiems, kas labai myli gyvūnus, turi kantrybės, nes tai reikalauja fizinio pasirengimo, didelio atsidavimo ir meilės gyvūnui. Gyvūnas viską jaučia, jis jums bus pats geriausias partneris, visada stovės kartu ir bus lyg tavo užnugaris“, – teigia Arūnas Petrošius
Tarnybinis šuo turi būti testuotas ir atitikti šuns elgsenos ir instinktų vertinimo testą. Jis turi būti geros fizinės būklės, ištvermingas. Vykdomas šuns socializacijos vertinimas: elgsena tarp žmonių, tarp šunų, taip pat šuo turi nebijodamas lipti laiptais aukštyn ir žemyn, vaikščiodamas pakyla turi nebijoti aukščio ir elgtis ramiai. Taip pat vertinamas vaikščiojimas ir slidžia danga, reagavimas į triukšmą, elgsena tamsoje bei reagavimas į šūvį.
„Vykdomas šuns instinktų ir nervinės veiklos vertinimas, kuris susideda iš: medžioklės instinkto, kovojimo, atkaklumo, įvairių nešulių atnešimo, paieškos trukmės ir kokybės, savarankiškumo ir gynybos instinkto“, – sako kinologas.
Vienas dažniausiai girdimų mitų, tai, kad tarnybiniai šunys, kurie yra ruošiami narkotikų paieškai gauna narkotikų patys.
Tai jei šuo mokomas ieškoti sprogmenų, tai šunį šerti sprogmenimis? Šis klausimas turėtų būti nebeklausiamas, dėl jo absurdiškumo. Šunys yra ruošiami grobio persekiojimo instinkto pagrindu. Šuo tiki, kad ieško grobio arba kitaip žaislo ir už tai gauna apdovanojimą.
Šunys mokomi operantinio mokymo principo pagrindu, kurio išmokimo būdas, kai naujas pageidaujamas elgesys arba atsakas yra įtvirtinamas pastiprinimu arba paskatinimu.
„Pas mus šeimoje niekas nieko už dyką negauna. O jei nieko nedaroma – nieko negaunama. Kiekvienas individas iš prigimties nori gauti atlygį. Lygiai taip pat šuo neverčiamas nieko daryti, tačiau lavinant atmintį primenama, kad jei bus tinkamai atliktas darbas, bus gautas atlygis, kurio jis nori“, – pasakoja Arūnas Petrošius
To pasekoje, šuo dirba ne valstybei, ne kinologui, bet sau. Jei šuo suklysta, tai klaida priklauso jam. Niekas neverčia elgtis atitinkamai, tiesiog negaunamas atlygis. Nė vienam nepatinka sėdėti namuose ir nieko neveikti, tas pats principas atitinka ir aktyvaus, bei smalsaus šuns charakterį. Atitinkamai šuo turi mėgti veiklą, turi norėti ją daryti ir gauti už tai atlygį. Užduotis turi būti suformuojama tokia, kokią jis gebėtų atlikti, bet tuo pačiu ir ne per lengva, kad nebūtu monotonijos, o kartelę kelti palaipsniui.
„Šuo pasitiki šeimininku, kad ši užduotis yra įveikiama. Kinologas šiuo atveju, motyvuoja augintinį, kad jis gali atlikti užduotis „Tu gali! Pirmyn! Viskas nuo tavęs priklauso, viskas tavo letenose”, – teigia Arūnas Petrošius
Kinologinės veiklos skyriaus viršininkas Arūnas Petrošius pabrėžia kinologo ir šuns ryšio, bei santykių palaikymo svarbą. Teigiama, kad kaip ir šeimoje- santykių išlaikymas, formavimas, ribų nustatymas yra pagrindas ryšio, kuris kuriamas tarp asmens ir šuns.
„Yra mitas, kad mes visi esame viename lygmenyje, to nėra nei darbe, nei šeimoje. Kažkas turi būti šiek tiek aukščiau ar žemiau. Yra piramidės principas, bet jokiu būdu negali būti didelės atskirties. Šeimininkas negali būti padebesyse, o šunelis – skruzdelytė. Tada santykių nėra“, – sako kinologas.
Svarbu nepamiršti, kad policijos pareigūnas – kinologas negali galvoti, kad viskas, šuo paruoštas ir galima atsipalaiduoti, tai yra kasdienis darbas ir disciplina.
„Negalima muštis ar kandžiotis. Santykiai tarp kinologo ir šuns yra praktiškai vienas ir tas pats, kaip šeimoje. Nors šuns ir žmogaus psichologija skiriasi, bet jei globaliai žiūrint, tai yra tas pats“, – teigia A. Petrošius.
Tarnybiniai šunys išmokyti naudoti savo aštrius pojūčius, kad aptiktų pavojų, surastų pasiklydusius asmenis, tačiau ne ką mažiau svarbesnis yra ryšys tarp tarnybinių šunų ir kinologų. Tai partnerystė, pagrįsta pasitikėjimu, pagarba ir atsidavimu tarnybai. Jie ne tik dirba darbą – jie tai daro su entuziazmu, džiaugsmu ir prasmės jausmu. Jie įkūnija geriausias žmogiškumo savybes, tokias kaip ištikimybė, nesavanaudiškumas ir drąsa. Tai yra kur kas daugiau, nei serialas „Komisaras Reksas“.
