25 proc. gyventojų apie investavimą nežino nieko

Naujausios apklausos duomenimis, tik 21 proc. gyventojų mano, kad jiems užtenka žinių apie savarankišką kaupimą, investavimą bei įvairius finansinius reikalus. Du trečdaliai apklaustųjų pripažįsta, kad žinių apie investavimą trūksta. Respondentų manymu, žmonės labiau rūpintųsi savo finansine ateitimi, jei turėtų daugiau žinių ir jei savarankiškai kaupti juos nuosekliai skatintų valstybė.

Reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad žinių finansinio raštingumo srityje nepakanka net 67 proc. respondentų. 42 proc. gyventojų apie savarankišką kaupimą, investavimą bei įvairius finansinius produktus sako šiek tiek išmanantys, o 25 proc. respondentų apklausos metu prisipažino, kad apie investavimą nežino nieko.

Finansų specialistų teigimu, senatvės pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. dabartinių pajamų, kad, išėjus į pensiją, nereikėtų stipriai apriboti savo poreikių. Papildomai nekaupiant ir neinvestuojant, vien tik su I pakopos („Sodros“) pensija, pasiekti tokį pajamų lygį neįmanoma. Vis dėlto apklausa atskleidė, kad dauguma gyventojų senatvėje ir toliau kliautųsi „Sodros“ pensija kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu. Šiais metais tokios nuomonės laikėsi 82 proc. respondentų (2021 metais – 83 proc.).

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Giedrius Rimša sako, kad tokius lūkesčius labiausiai lemia būtent finansinio raštingumo stoka.

„Rūpinimasis finansine ateitimi atspindi bendrą finansinio raštingumo lygį. Siekiant paskatinti žmones kaupti papildomai, būtina aktyvinti finansinį švietimą, suteikti profesionalias konsultacijas bei užtikrinti reguliuojamas, pritaikytas finansines priemones, tokias kaip II ir III pakopos pensijų fondai ir kaupiamasis gyvybės draudimas. Šios priemonės reikalingos gyventojams, kurie ne tiek gerai išmano finansų rinkas ir patys negali įvertinti visų investavimo rizikų, tačiau norėtų pradėti investuoti“, – kalba G. Rimša.

„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva yra viena iš keturių Europos Sąjungos šalių, kuriose vyresnio amžiaus žmonių perkamosios galios standartas mažiausias. G. Rimšos teigimu, jeigu valdžios institucijos nesiims priemonių šviesti gyventojus finansinio raštingumo srityje, mokyti suprasti įvairių finansinių produktų veikimą, neatsisakys ketinimų vėl keisti savarankiško kaupimo pensijai taisykles bei taip mažins pasitikėjimą juo, būsimieji pensininkai bus nukentėję dar labiau.

Pusės (49 proc.) apklausos dalyvių nuomone, žmonės labiau rūpintųsi savo finansine ateitimi ir aktyviau naudotųsi savarankiško kaupimo bei investavimo galimybėmis ir įvairiais finansiniais produktais, jei valstybė nuosekliai skatintų rūpintis savo finansine ateitimi.

Beveik tiek pat (47 proc.) respondentų aktyviau rūpintųsi savo finansine ateitimi, jei turėtų daugiau žinių apie investavimą ir įvairius finansinius produktus. 38 proc. apklausos dalyvių įvardijo, kad jiems reikia konsultacinių renginių ir mokymų asmeninių finansų planavimo bei valdymo klausimais.