Pasaulinio parlamentinio kongreso „Pasaulio ateitis“ III plenarinėje sesijoje „llgalaikių sprendimų įgalinimas“ pranešėjai ir diskusijų dalyviai dėmesį sutelkė į parlamentų vaidmenį ir atsakomybę atliepiant didžiuosius pasaulio raidos iššūkius – žmonijos atsparumo, tvarumo ir technologinės pažangos.
Kongresas darbą baigė priimdamas bendrą pareiškimą.
Pagrindinis III sesijos pranešėjas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius didelį dėmesį skyrė žaliosios pertvarkos arba žaliojo kurso galimybėms šiandienos bei ateities problemų kontekste.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastarojo meto iššūkiai – klimato kaita, pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą – yra nelengvas išbandymas po II pasaulinio karo nusistovėjusiai tvarkai, tiekimo grandinėms, verslui, daugeliui žmonių visame pasaulyje.
Tačiau, pasak EK nario, kai kurias grėsmes, pvz., klimato kaitą, galima suvaldyti.
„Dažnai teigiama, kad jei įgyvendinsime žaliąją pertvarką, reikės labai daug paaukoti. Aš su tuo visiškai nesutinku, – pabrėžė pranešėjas.
– Neturėtume kalbėti apie aukojimą, turėtume kalbėti, kad gyvenimas tęsiasi.“
V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad dabar dažnai teigiama, jog žaliasis kursas yra brangus, tačiau, pasak jo, neatsižvelgiama į tai, kad alternatyva gali kainuoti dar daugiau.
V. Sinkevičius pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri dėl ekonomių priežasčių naudojo daug pigios akmens anglies, bet tuo pat metu turėjo skirti net 28 mlrd. eurų programai, skirtai kovoti su smogu.
Negana to, kiekvienais metais 48 tūkst. žmonių miršta dėl ligų, susijusių su tarša, ypač anglies naudojimu.
„Žaliasis kursas gali užtikrinti mūsų strateginę autonomiją, kadangi mes patys galėsime pasirūpinti ištekliais.
Žaliasis kursas taip pat gali padėti užtikrinti geresnę mūsų žmonių sveikatą ir sumažinti spaudimą mūsų nacionaliniams biudžetams, kurie skiriami sveikatos priežiūrai.
Be to, galbūt pavyks sustabdyti klimato šilimą.
<…> Žaliasis kursas gali pateikti daug gerų, naujų alternatyvų <…> Mums svarbiausia ne bandyti kažką pasivyti, o būti tais, kurie vadovauja tai pertvarkai ir eina pirmiau visų pokyčių“, – akcentavo EK narys.
Daniela Tilbari (Daniella Tilbury), Gibraltaro Vyriausybės darnaus vystymosi ir ateities kartų komisarė, savo kalboje taip pat teigė, kad modeliuojant būsimų kartų ateitį, labai svarbu turėti aiškią viziją:
„Labai svarbu užtikrinti, kad parlamentinės sistemos, valdymo būdai būtų tarsi švyturiai mūsų visuomenėms, padedantys atrasti kelią į geresnę ateitį.
Mums reikia užsidegimo, teigiamo nusiteikimo ir pasaulinio požiūrio, kad kalbėtume, ką įmanoma padaryti, o ne spręsti vien kasdienes problemas.“
Jolita Butkevičienė, Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro mokslo ir politikos įgyvendinimo naujovių direktorė, kalbėjo apie demokratijos padėtį Europoje, piliečių įsitraukimą į problemų sprendimą.
Ji pabrėžė, kad lemiamas vaidmuo siekiant įgyvendinti strateginius tikslus, tenka sprendimų priėmėjų ir piliečių socialiniam kontraktui.
„Jei politikai vadovaujasi vertybėmis, kurios neatitinka piliečių vertybių, tokiu atveju, mūsų politinės priemonės nebus nei patvarios, nei įgyvendinamos“, – sakė J. Butkevičienė.
Pasak pranešėjos, norint pasiekti gerų rezultatų priimant politinius sprendimus, būtina didinti piliečių įsitraukimą visose sprendimų priėmimo stadijose.
Rodrigas Džonis Rajasas (Rodrigo Goñi Reyes), Urugvajaus Rytų Respublikos Generalinės Asamblėjos Ateities komiteto pirmininkas, teigė, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, kitų geopolitinių ir socialinių įtampų, gyvename daugybinės krizės sąlygomis, todėl turime nedelsdami keisti valdymo paradigmą ir strategiją:
„Turime stiprinti socialinius ir parlamentinius numatomuosius gebėjimus <…> gyvename sudėtingomis tarpusavio priklausomybės sąlygomis, turime veikti glaudžiau <…> visi kartu turime kurti bendrą prasmę ir supratimą.
Tiek Europoje, tiek Lotynų Amerikoje, tiek Afrikoje turime kurti kolektyvines žinias – parlamentų Ateities komitetai jau įrodė, kad yra labai naudingi šiam tikslui pasiekti.“
Kongresas darbą baigė bendru sutarimu priimdamas pareiškimą
Dokumente pasaulio parlamentai, regioninės ir globalios tarpparlamentinės organizacijos raginami stiprinti į ilgalaikius pasaulio ateities iššūkius nukreiptą parlamentinės veiklos matmenį, steigiant ir gerinant parlamentinius Ateities komitetus arba jų atitikmenis.
Kongreso dalyviai, be kita ko, pareiškė įsitikinimą, kad visuotinai priimtina pasaulio ateitis yra galima tik vadovaujantis tarptautine teise, visiškai atsisakius ginkluotos konfrontacijos tarp tarpvalstybinių konfliktų sprendimo būdo ir panaikinus ginkluotos agresijos sukeltas pasekmes.
Pareiškime taip pat teigiama, kad Kongresas palaiko Seimo pasiūlymą tęsti šiuo Kongresu pradėtas tarpparlamentines diskusijas dėl svarbiausių pasaulio ateities bruožų.
