Antradienis, 10 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Daiktų prenumerata. Kaip ji veikia?

www.alkas.lt
2023-04-30 13:55:10
43
PERŽIŪROS
0
Telefonas, automobilis | pexels nuotr.

Telefonas, automobilis | pexels nuotr.

Jeigu vis dar galvojate, kad norėdami turėti naujausius rūbus, telefoną ar automobilį, privalote juos įsigyti – klystate. Šiuolaikiniai vartotojai atranda daiktų prenumeratos paslaugą, kuri atkeliauja ir į Lietuvą. Kaip toks modelis veikia, kodėl jis populiarėja ir kokius kultūrinius bei amžiaus ypatumus jis atspindi, pasakoja ekspertai.

Prenumeruoti paslaugas daugeliui mūsų tapo įprasta – prenumeruojame filmų, televizijos ir muzikos transliavimo paslaugas, kaip „Netflix“ ar „Spotify“. Tačiau prenumeratos modeliu Lietuvoje jau galima užsisakyti ir daiktų. Pavyzdžiui, prenumeruojant telefoną, kas mėnesį yra mokama fiksuota kaina ir kas metus senas telefonas pakeičiamas į naują modelį. Neseniai Lietuvoje atsirado ir kita panaši paslauga – automobilių prenumerata.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tvaraus vartojimo elgsenos tyrėja doc. dr. Aušra Rūtelionė teigia, kad nors Lietuvoje daiktų prenumeratos paslauga dar nauja, svetur paklausa jai jau kurį laiką auga.

„Prenumeruoti filmų ar muzikos platformas lietuviams jau visiškai įprasta, bet daiktų prenumerata dar yra pradinėje įvedimo į rinką stadijoje. Kita vertus, tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV tokios paslaugos kaip automobilių ar rūbų prenumeravimas įgauna pagreitį“, – teigia pašnekovė.

Gauna naujausią daiktą iš karto

Rinkodaros strategas ir konsultantas, LiMA valdybos narys, Giedrius Juozapavičius pasakoja, kad daiktų prenumerata populiarėja dėl to, kad santykinai už nedidelę kainą ir nepatiriant didesnių rūpesčių ji leidžia žmonėms naudotis naujausiomis technologijomis ir gaminiai nieko nelaukiant.

„Technologijos sparčiai tobulėja, daiktai nuolat atnaujinami, juos įsigyti naujus taip dažnai būtų labai brangu. Todėl prenumerata leidžia iš karto čia ir dabar, nepatiriant didesnių išlaidų, turėti naujausią telefono modelį ar vairuoti ką tik pristatytą automobilį. Taip pat vartotojas, galėdamas naudotis tokiais daiktais, įgauna tam tikrą statusą“, – mano rinkodaros specialistas.

Asmeniniai pasirinkimai

Pasak dr. A. Rūtelionės, daiktų prenumerata tampa populiari ir dėl jaunosios kartos poreikio suasmeninti savo pasirinkimus. Jaunimas seka mados tendencijas, nuolat nori atsinaujinti ir išbandyti naują stilių, įvairių dizainerių rūbus. Todėl atsiranda vis daugiau įmonių, kurios siūlo personalizuotos rūbų dėžutės paslaugą, kai už tam tikrą mokestį prenumeratorius kas mėnesį gauna dizainerių sukomplektuotus rūbus, kurie atitinka asmeninius jo pasirinkimus.

„JAV mokslininkai, atlikę tyrimus, sietinus su rūbų prenumerata, nustatė, kad pagrindiniai veiksniai, darantys poveikį užsisakyti tokias paslaugas yra patogumas, personalizavimas, galimybė išbandyti naujus stilius ir geriau valdyti drabužiams skiriamą biudžetą“, – sako mokslininkė.

Kultūriniai ir amžiaus skirtumai

Dr. A. Rūtelionė taip pat pažymi, kad jaunesnioji karta yra mažiau prisirišusi prie daiktų. Tai ypač pastebima užsienio šalyse, kur žmonės labiau linkę būstą nuomotis nei pirkti, todėl daiktų prenumerata jiems yra labiau priimtina. Vis dėlto, kartais vartojimo įpročiai priklauso ir nuo kitų veiksnių.

„Tokį prisirišimą prie nuosavybės lemia ir šalies kultūra, pavyzdžiui, protestantiškose šalyse mažiau dėmesio skiriama materialiam turtui, yra dažniau nuomojami, o ne perkami būstai. Tas daro poveikį ir pirkimo elgsenai“, – teigia dr. A. Rūtelionė.

Mažiau išlaidų – daugiau daiktų

Mokslininkės teigimu, prenumeratos paslaugos populiarėja ir dėl ekonominio aspekto – prenumerata suteikia galimybę naudotis daiktu nepatiriant ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

„Pavyzdžiui, Indijoje per COVID-19 pandemiją išpopuliarėjo automobilių prenumeratos paslaugos, nes sumažėjo perkamoji galia ir krito vartotojų nuotaikos indeksas. Be to, žmonės vengė viešojo transporto dėl saugumo. Taigi toks automobilių prenumeratos modelis jiems suteikė galimybę rinktis trumpalaikį automobilio įsigijimą už mažesnę finansinę naštą“, – teigia dr. A. Rūtelionė.

Patenkina aplinkosauginį sąmoningumą

Abu ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad vartojimo įpročius keičia ir augantis susirūpinimas tvarumu. Jaunesnioji karta, pasak G. Juozapavičiaus, sąmoningai renkasi produktus ir daiktus, kurių gaminimo procesas saugo gamtą ir naudojimas mažiau teršia aplinką. Dr. A. Rūtelionė prideda, kad daiktų prenumerata suteikia jaunimui galimybę patenkinti šį aplinkosauginį sąmoningumą.

„Ypač Z kartos atstovai nori būti vertinami kaip sąmoningi vartotojai aplinkosaugos požiūriu, tačiau dėl finansinių apribojimų jie dažnai negali mokėti didelės kainos už, pavyzdžiui, lėtosios mados prekės ženklus ar tvarius produktus. Taigi tokia paslauga, kaip drabužių prenumerata, leidžia jiems išvengti greitosios mados, kuri nėra tvari, bet tuo pačiu dėvėti naujausius ir aukščiausios mados gaminius“, – sako mokslininkė.

Išvengia papildomų rūpesčių

Taip pat, ekspertų teigimu, daiktų prenumerata padeda vartotojams sutaupyti laiko ir išvengti rūpesčių dėl daiktų priežiūros. Pavyzdžiui, prenumeruojant personalizuotus rūbų rinkinius, nereikia pačiam jų ieškoti ir rinktis, o kai drabužiai atsibosta ar nebetinka – galvoti, kaip juos utilizuoti.

Tuo metu automobilių prenumeratos paslaugą siūlančios „MyBee“ bendrovės vadovas Lukas Jurkšaitis pastebi, kad jų paslaugą renkasi tie žmonės, kurie nori turėti kokybišką transporto priemonę, bet nenori investuoti daug laiko ir lėšų į jos priežiūrą, o, prireikus, galėtų lengvai ir greitai automobilį pakeisti.

„Vis daugiau žmonių vertina patogumą naudojantis daiktu, o ne tai, ar daiktas jiems priklauso. Užsiprenumeravus automobilį nebereikia papildomai rūpintis technine priežiūra, draudimu, padangų keitimu, kitais priežiūros klausimais. O pasikeitus poreikiams, tarkime, prireikus didesnio automobilio dėl šeimos pagausėjimo, išvengiama seno automobilio pardavimo ir naujo pirkimo rūpesčių. Prenumeratos bendrovė tiesiog pasiūlo jums naują modelį“, – pasakoja L. Jurkšaitis.

Prenumeratos modelis populiarės

Dabartinės rinkos tyrėjų prognozės rodo, kad prenumeratos verslo modeliai populiarės toliau. Pavyzdžiui, remiantis „Global Market Insights“ tyrimu, automobilių prenumeratos rinka pernai siekė 5 mlrd. USD, tačiau 2032 m. jai prognozuojama jau 100 mlrd. USD vertė. Tuo metu rūbų nuomos ir prenumeratos pasaulinė rinka pernai sudarė 1,23 mlrd. USD, o iki dešimtmečio pabaigos turėtų padvigubėti iki 2,33 mlrd. USD, rodo „Grand View Research“ duomenys.

Ateityje prenumeratos modelis turėtų populiarėti ne tik dėl patogumo vartotojams, bet ir dėl to, kad jis yra parankus verslui. Pasak G. Juozapavičiaus, daiktų prenumerata primena lojalumo programas, kurios padeda megzti glaudesnį ryšį su vartotojais. Tuo pačiu verslas gali patogiau planuotis savo veiklą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip keičiamos paslaugų teikimo sutartys?
  2. Elektros tinklų atnaujinimui skirta 10 mln. eurų
  3. Vartotojai ir verslininkai skatinami ieškoti abiems pusėms palankių sprenimų
  4. M. Skuodis: „kosminis“ internetas jau Lietuvoje
  5. EK siūlo įvesti naujų vartotojų teisių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Priešiškos informacinės erdvės analizės pistatymas
Lietuvoje

2025 metai pasižymėjo Rusijos propagandistų dėmesiu Baltijos jūros regionui

2026 03 10
Liberalai
Lietuvoje

Liberalai prašo ištirti, ar A. Gedvilas neslėpė mokesčių

2026 03 10
Naftos gavyba
Lietuvoje

Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai – reikšmingi

2026 03 10
Seimas
Lietuvoje

Pristatyta Seimo pavasario sesijos darbų programa

2026 03 10
Seimas
Lietuvoje

Seimas svarstys A. Drigoto kandidatūrą į KT teisėjus

2026 03 10
Šildymas
Lietuvoje

Vasario sąskaitos už šildymą vilniečiams mažėja dešimtadaliu

2026 03 10
Gatvių tvarkymas
Lietuvoje

Kaunas pasitinka gatvių tvarkymo metą

2026 03 10
Juozas Olekas
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas prieš pavasario Seimo sesiją: svarbiausia yra saugumas ir taika

2026 03 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2025 metai pasižymėjo Rusijos propagandistų dėmesiu Baltijos jūros regionui
  • Liberalai prašo ištirti, ar A. Gedvilas neslėpė mokesčių
  • Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai – reikšmingi
  • Pristatyta Seimo pavasario sesijos darbų programa

Kiti Straipsniai

Elektra

Į VERT vartotojai daugiausia kreipėsi dėl elektros sektoriaus paslaugų

2026 02 25
I. Ruginienė lankosi Vilniaus rajone

I. Ruginienė lankėsi Vilniaus rajone

2026 02 23
Spinta, drabužiai

Peržiūrėkite namus: nustebsite, kokie daiktai kaupiasi labiausiai

2026 02 15
Paštas, pristatymas |

Mobilieji laiškininkai gyventojams pernai suteikė 13 mln. paslaugų

2026 01 28
„Regitra“

„Regitrai“ 2025-ieji augančių paslaugų ir pokyčių metai

2026 01 20
„Sodra“

„Sodra“ didina paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia

2026 01 12
Dovanos

Po švenčių lietuviai masiškai atsikrato dovanų

2026 01 11
Siuntos

Spustelėjęs šaltis kelia pavojų siuntoms

2026 01 02
Nacionalinė žemės tarnyba

NŽT ragina prašymus dėl teikiamų paslaugų pildyti elektroniniu būdu

2025 12 17
Pinigai

Medikų atlyginimams didinti – papildomos lėšos

2025 12 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šiuolaikiniai šviestuvai: kaip nepasiklysti renkantis?

5 pagrindinės apšvietimo klaidos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai