Ukrainai skirtoje Pasaulio banko apskritojo stalo ministrų diskusijoje ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog naujai sukurta priemonė leis mobilizuoti papildomas lėšas Ukrainos atstatymo projektams artimiausiu laikotarpiu, taip pat skiriant resursus su neigiamomis karo pasekmėmis susiduriančiai Moldovai.
„Tarptautinė bendruomenė ir toliau ryžtingai mobilizuoja finansinę paramą besiginančiai Ukrainai. Pasaulio banko sukurtas naujas instrumentas yra svarbus įrankis telkiant donorų paramą pirmiems platesnio masto Ukrainos atstatymo projektams, taip pat remiant ir karo paveiktos Moldovos atsparumą bei vystymąsi. Lietuva, toliau nuosekliai remdama Ukrainą, per šią priemonę skirs 10 milijonų eurų, kurie Pasaulio banko dėka bus multiplikuoti iki 30 milijonų eurų paramos kritinės infrastruktūros atstatymui“, – teigė finansų ministrė.
Vašingtone Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimų metu ministrė G. Skaistė taip pat susitiko su Ukrainos finansų ministru Serhiy Marchenko, su kuriuo aptarė tiek šalies ekonominę padėtį, tiek ir šaliai šiais ir kitais metais reikalingą finansinę tarptautinės bendruomenės paramą.
„Ukraina vis dar išgyvena katastrofines rusijos pradėto karo pasekmes ir tuo pačiu ne tik kasdien kovoja už savo laisvę, bet ir demonstruoja atsparumą bei gebėjimą išlaikyti veikiančią ekonomiką. Šiame kontekste tiek Europos Sąjunga, tiek ir Vakarų partneriai vienijasi mobilizuojant reikiamus resursus šalies finansiniams poreikiams padengti ir atstatymo procesui pradėti. Negalime palikti Ukrainos vienos, todėl Lietuva ir toliau rems šalį tiek per ES ir tarptautinius formatus, tiek ir dvišaliu pagrindu. Taip pat toliau telksime Vakarų partnerių paramą rusijos užšaldyto turto panaudojimui Ukrainos poreikiams ir sankcijų plėtrą rusijai ir Baltarusijai“, – sakė ministrė G. Skaistė.
Iki šiol Lietuva yra skyrusi per 900 mln. eurų humanitarinės, finansinės ir karinės pagalbos, kuri sudaro 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Bendra Ukrainos rekonstrukcijos ir atkūrimo kaina nuolat auga ir šiuo metu, remiantis naujausiu Pasaulio banko vertinimu, siekia per 411 milijardų JAV dolerių, iš kurių Ukraina 2023 m. išskyrė pradinius kritinės infrastruktūros atstatymo poreikius – 14 mlrd. eurų.
