Prieš dvejus metus Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi principingai tvarkyti valstybinėje žemėje nelegaliai stovinčius metalinių garažų masyvus, kad galėtų panaudoti atlaisvintą teritoriją visuomenės reikmėms. Šiuo metu nukelta per 80 procentų garažų. Likusi nedidelė nenukeltų garažų dalis yra privačiose teritorijose, kur Savivaldybė negali įpareigoti pašalinti, bet stengiasi savininkus paraginti tvarkytis.
2020 m. birželį Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo sostinės metalinių garažų savininkus iki nurodyto termino atlaisvinti valstybinę žemę. Dabar skaičiuojama, kad iš 10,7 tūkst. metalinių garažų iki 2023 m. kovo 1 d. yra nukelta 8,5 tūkst. ir taip atlaisvinta daugiau nei 40 ha ploto.
Dalis savininkų buvo geranoriški, daliai prireikė teismo ir antstolių paraginimo. Teisme inicijuotos 167 bylos – tiek dėl pavienių metalinių garažų nukėlimo, tiek dėl kelių garažų ar jų blokų pašalinimo. 155 bylos jau pasibaigusios.
„Tai reiškia, kad gyventojai jau galutiniais teismo sprendimais yra įpareigoti nukelti garažus. Penki atvejai yra perduoti antstoliams, dalis gyventojų nusikėlė garažus be antstolių įsikišimo (ir nepatyrė išlaidų antstoliams), dėl kelių garažų nukėlimo po teismo sprendimo dar tikslinamos aplinkybės garažų buvimo vietoje“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Daiva Mikulskienė.
Iš maždaug 2 tūkst. metalinių garažų, kurie vis dar likę, pusė yra privačioje žemėje. Savivaldybė tokiu atveju negali įpareigoti savininkų garažus pašalinti. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tokiuose sklypuose garažai stovi apleisti, kaupiamos įvairios atliekos. Nustačius tokį faktą, savivaldybė sklypų savininkams gali pritaikyti didžiausią – 4 proc. žemės mokesčio tarifą, kas irgi paskatina susitvarkyti žemės sklypus.
Tvarosi ikr privatūs savininkai
Kai kuriose seniūnijose pavyko nukelti visus ten stovėjusius metalinius garažus ar jų masyvus. Daugelis savininkų patys įsijungė į procesą ir atlaisvino valstybinę žemę. Buvo atvejų, kur garažai stovėjo privačių savininkų sklypuose, tačiau ir šie savininkai sutiko bendradarbiauti ir susitvarkyti. Kitur reikėjo imtis teisinių priemonių. Labai mažos dalies metalinių garažų savininkai nėra žinomi, todėl pradėtos procedūros dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Kiekvieno sklypo padėtis – išskirtinė. Pavyzdžiui, atlaisvinus teritoriją Sietyno gatvėje, buvo sudarytos sąlygos organizuoti Sietyno gatvės atkarpos sujungimą.
Vieni pirmųjų buvo nukelti garažai Pilaitėje. Didžiulį, beveik 1,5 tūkst. garažų, masyvą gyventojai su bendrijos pirmininko geranorišku įsitraukimu nusikėlė per metus. Teritorija buvo sutvarkyta ir atlaisvinta naudoti miesto plėtrai.
Liepkalnio gatvėje iš pradžių pavyko nukelti tik trečdalį garažų. Kol vyko derybos su garažų bendrija, paaiškėjo, kad žemės sklypas, kuriame veikia bendrija, turi savininką, ir šis nukėlė visus likusius garažus savo iniciatyva.
Karoliniškių seniūnijoje situacija kiek kitokia – vienoje iš teritorijų buvo apie 1,2 tūkst. garažų masyvas, tačiau sklypai, kuriuose stovi garažai, turėjo du savininkus. Didžioji dalis garažų stovėjo valstybinėje žemėje, kita dalis – privačiame sklype. Pavyko nukelti beveik visus garažus iš abiejų sklypų ir sutvarkyti apleistą bei užterštą teritoriją, nors teko imtis ir teisinių priemonių. Apie 15-os garažų, likusių stovėti valstybinėje žemėje, savininkai nežinomi.
„Dėl likusių metalinių garažų, kurie yra valstybinėje žemėje, 2022 metų pabaigoje jau yra pradėta bešeimininkio turto pripažinimo procedūra. Savininkai nežinomi, jeigu jų nustatyti nepavyks ir teismas pripažins šį turtą kaip niekieno, galėsime garažus pašalinti. Jei savininkai vis dėlto atsilieptų, jie būtų įpareigoti nukelti tokius garažus“, – paaiškino D. Mikulskienė.
Garažų teritorijos ir išvalomos
Savivaldybė nuo pat proceso pradžios teikė savininkams įvairią pagalbą nukeliant garažus ir sutvarkant teritoriją. Nemažas skaičius ja pasinaudojo.
„Mūsų tikslas – sutvarkyti apleistas teritorijas, metaliniai garažai miesto nepuošia, nemažai jų yra apleisti, netvarkomi, užima valstybinę žemę, trukdo planuoti miesto teritorijas. Todėl norisi padėkoti tiems, kurie geranoriškai sutiko, ir bendromis pastangomis pavyko didžiąją dalį šių teritorijų sutvarkyti. Savo ruožtu, suteikėme visokeriopą pagalbą, sutvarkėme ir išvežėme paliktas atliekas. Per visą procesą išvežėme beveik 14 tūkst. tonų atliekų – statybinių, nerūšiuotų, padangų, pagėgių, tepalo ir kitų pavojingų atliekų. Tokios paslaugos gyventojams būtų kainavusios nemažai, todėl džiaugiamės, kad gyventojai suprato mūsų prašymą ir pasinaudojo suteikta pagalba“, – sako Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
