Skausmas – daugeliui pažįstamas nemalonus jausmas, dėl kurio patiriamas ne tik fizinis diskomfortas. Jis griauna mūsų planus, trukdo dirbti, bendrauti. Apie dažniausias skausmo priežastis ir gydymo būdus pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja onkologė radioterapeutė, skausmo gydymo specialistė Jurga Remeikienė.
Pasak gydytojos, pagal Tarptautinės skausmo asociacijos apibrėžimą, skausmas – tai nemaloni jutiminė ir emocinė patirtis dėl esamo arba galimo audinių pažeidimo. Tačiau skausmas ne visuomet yra tik ligos simptomas. 2001 m. skausmas buvo pripažintas savarankiška liga.
Ūmus skausmas dažniausiai tiesiogiai susijęs su esamu audinių vientisumo pažeidimu operacijos metu, patyrus traumą ar esant infekcijai. Jeigu pasibaigus audinių gijimo laikotarpiui skausmas išlieka, jis gali tapti lėtiniu. Lėtinis skausmas – tai bet kurios kilmės skausmas, trunkantis ilgiau, nei tikėtinas pažeistų audinių gijimas ir sukeliantis žmogui funkcinius ar gyvenimo kokybės sutrikimus.
Pasak J. Remeikienės, skausmas paprastai atlieka adaptacinį vaidmenį. Vertinant skausmą, labai svarbi yra jo trukmė. Esant ūmiam skausmui, pasibaigus fiziologiniam audinių gijimo laikotarpiui, jis turėtų išnykti. Gydytoja pabrėžia, jog labai svarbu ūmų skausmą efektyviai kontroliuoti, nes tai sutrumpina funkcinį atsistatymo laikotarpį ir sumažina lėtinio skausmo išsivystymo riziką.
Kalbant apie lėtinį skausmą, svarbu įvertinti, ar jis susijęs su lėtine liga, pavyzdžiui, reumatologiniais susirgimais, sąnarių artroziniais pakitimais ir kt. Patikslinus galimą skausmo priežastį, svarbu efektyviai kontroliuoti pagrindinį susirgimą. Tuomet efektyvesnė tampa ir skausmo kontrolė. Gydytoja sako, jog klaidinga manyti, kad skausmo priežastis visada yra tiesioginis nervinių ląstelių dirginimas. Skausmas yra nemalonus jutiminis ir emocinis patyrimas, kuris visada yra subjektyvus.
Įdomu tai, kad mokslas plačiai tiria skausmo paveldimumo teorijas. Nustatyta, kad gimdamas žmogus atsineša savo nervinės sistemos grandinę ir savąją skausmo reguliaciją. Todėl kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti, kokią dalį skausmo sudaro emocinis komponentas.
Ligonio įsitraukimas leidžia pasiekti gerų pokyčių
Tinkamas skausmo jutiminio ir emocinio komponento pradinis įvertinimas suteikia galimybę efektyviau kontroliuoti skausmą, nes gydymui skiriant tik priemones jutiminės skausmo dalies mažinimui, skausmo potyris ne visuomet pasiduoda gydymui. Tai itin svarbu kalbant apie tuos pacientus, kuriems nėra nustatytas susirgimas, galintis sukelti tiesioginį skausmą, nes šiuo atveju gydymą galima pakreipti kita – kognityvinio skausmo patyrimo linkme.
J. Remeikienė taip pat atkreipia dėmesį, jog norint įveikti ar sėkmingai kontroliuoti skausmą, svarbi ne tik tiksli diagnozė ir paskirtas gydymas. Didelę reikšmę turi paties paciento įsitraukimas, noras dalyvauti lėtinio skausmo kontrolėje, jo bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais: kineziterapeutu, psichologu ir kt.
Skausmo gydytojo konsultacijai nukreipti gali šeimos gydytojas ar kitas gydytojas specialistas. Jeigu skausmas užsitęsęs (vargina daugiau nei 6 savaites), ir paskirtos priemonės neefektyvios, į skausmo gydymo specialistą galima kreiptis ir savarankiškai. Konsultuotis galima dėl įvairių skausmo sindromų.
Skausmo gydymo galimybės
„Patirdamas skausmą žmogus ne tik jaučia jį fiziškai – skausmas atsiliepia ir jo emocijoms, socialiniam gyvenimui, kasdienei veiklai. Tik įvertinus visus aspektus, galima sudaryti gydymo planą, kuris paveiktų visas minėtas sritis“, – sako skausmo specialistė.
Pagal mokslo rekomendacijas, skausmo gydymas skirstomas į kelis svarbius etapus. Pirmame etape įprastai pasitelkiamos nemedikamentinės priemonės, tokios kaip indvidualaus fizinio krūvio, raumenų tempimo plano sudarymas ir pan. Jos efektyviai slopina lėtinius skausmus, jų atsinaujinimo dažnį, mažina medikamentų poreikį.
Taip pat patariama psichologo konsultacija dėl kognityvinės elgesio terapijos, kurios tikslas – keisti susiformavusią elgseną esant lėtiniam skausmui. Pasak J. Remeikienės, žmogaus smegenys yra plastiškos, jos geba suformuoti naujus kelius ir taip suformuoti pokyčius, padedančius sumažinti lėtinį skausmą. Todėl protinės veiklos atpalaidavimui skirti užsiėmimai jau yra įtraukti į praktines medicinines rekomendacijas, kaip turintys teigiamą įtaką skausmo gydymo rezultatams.
Kita svarbi dalis – medikamentinė terapija, kurios metu, atsižvelgiant į skausmo tipą (nocicepcinis, nociplastinis, neuropatinis, centrinė ar periferinė sensibilizacija), skiriami vaistai ar jų deriniai.
„Svarbią reikšmę turi ir intervencinis medikamentinis gydymas, kurio tikslas – intervencijos pagalba nukreipti medikamentą į skausmą generuojantį šaltinį (trigerinius taškus, sąnarius, sausgysles ar stuburo kanale esančius pakitimus). Intervencinis gydymas ypač efektyvus, kai skausmas yra židininis ir trunka neilgai. Siūlant šį gydymo būdą, svarbu optimaliai įvertinti ir aptarti paciento lūkesčius“, – pabrėžia gydytoja.
Onkologiniam skausmui pasitelkiamas kompleksinis gydymas
Atskira skausmų grupė yra onkologinių ligonių skausmas. Pasak J. Remeikienės, onkologiniai susirgimai pasaulyje tampa lėtine liga. Dėl pailgėjusios žmogaus gyvenimo trukmės bei pažengusios medicinos jų nustatoma vis daugiau. Esant išplitusiam onkologiniam susirgimui, skausmas vargina apie 70 proc. ligonių. Šis požymis yra trečioje vietoje po lėtinio nuovargio ir anoreksijos.
Onkologiniam skausmui būdinga tai, jog yra daugiau nei viena skausminga vieta, daugiau nei viena etiologija (skausmo priežastis), jis gali būti skirtingo pobūdžio, stiprumo ir trukmės, todėl dažniausiai skiriamas kombinuotas gydymas. Onkologinių susirgimų metu jaučiamas skausmas gali būti susijęs ir su skiriamu specifiniu gydymu, nepageidaujamu sisteminės terapijos ar/ir radioterapijos gydymo poveikiu. Gydytoja onkologė radioterapeutė pabrėžia, jog parenkant gydymo metodą onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, svarbu tinkamai įvertinti nocicepcinį skausmo šaltinį (organą, audinius), patiriamos kančios laipsnį ir priežastį.
Pagrindinis nuskausminimo būdas yra pakopinis, kai skiriamas medikamentas baziniam skausmui malšinti, įvertinamas papildomų (adjuvantinių) medikamentų poreikis ir tai, ar skausmo protrūkiai ligoniui pasireiškia dienos eigoje. Medikamentai skiriami atsižvelgiant į skausmo intensyvumą, kuris įvertinamas paciento balais. Greta medikamentinio gydymo, onkologiniams ligoniams tinka ir yra efektyvios nefarmakologinės intervencijos – jau minėta individualiai paskirta fizinė veikla, stresą mažinančios ir atsipalaidavimui skirtos technikos, psichologo ir dietologo konsultacijos.
Svarbiausia – nenuleisti rankų
Baigdama pokalbį gydytoja pataria skausmą kenčiantiems, bet vis dar delsiantiems kreiptis dėl jo gydymo, nenuleisti rankų ir, bendradarbiaujant su skausmo specialistu, ieškoti būdų, galinčių pakeisti esamą situaciją ir pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę.
„Svarbu suprasti, kad nors skausmas toli gražu ne visuomet įveikiamas ir kai kuriais atvejais gali likti nuolatiniu palydovu, šiuolaikinė medicina siūlo įvairias priemones, medikamentus, intervencines procedūras, kurios gali sumažinti nemenką patiriamo skausmo dalį. Todėl lėtinio skausmo gydymo kelyje reikėtų būti aktyviu dalyviu ir nebijoti kreiptis pagalbos dėl jo suvaldymo“, – ragina gydytoja onkologė radioterapeutė, skausmo gydymo specialistė Jurga Remeikienė.
