Šeimos gydytojai surištomis rankomis – prieš pertvarką

Birželio 16 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, susirinko šeimos gydytojai ir slaugytojai į vienybės akciją „Balti herojai surištomis rankomis“  iš visos Lietuvos.

Šeimos gydytojai ir slaugytojai raudonu raiščiu perrištomis rankomis sustojo sudarydami didelę širdį, taip išreikšdami savo rūpestį dėl ligonių bei išreikšdami savo nuomonę dėl šalyje numatomos šeimos medicinos pertvarkos, kuri kelia daug klausimų ir nerimo visai šeimos gydytojų bendruomenei.

Šeimos gydytojai padėjo surišti vieni kitiems rankas. Kai kurie atėjo net su vaikais. Tarp dalyvių buvo ir nemažai jaunųjų gydytojų – rezidentų.

„Pasiliksiu juostelę atminimui – įsirėminsiu“, – po akcijos šypsojosi viena gydytoja. „Labai smagu, kad mūsų bendruomenė tokia vieninga. Atsirišime rankas tada, kai kas nors pasikeis“, – kolegei antrino kita akcijoje dalyvavusi gydytoja.

Šeimos gydytojai kalbėjo, kad jie čia yra dėl ligonių, nes jie dėl planuojamos šeimos medicinos pertvarkos nukentėtų labiausiai.

Gydytojus neramina, kad jei po pertvarkos jie nebeatliks pirminės ligonio įvertinimo – „vartininko“ – funkcijos, žmonės blaškysis per gydytojus specialistus taip tik dar labiau didindami jų apkrovas ir eiles įstaigose.

„Toks mūsų nerimas turi rimtą pagrindą, nes iš patirties matome, kad apie 50 proc. pacientų ateidami pas gydytoją būna sau klaidingai nusistatę diagnozę. Todėl labai svarbi mūsų kasdienio darbo dalis – būti tais vartininkais, kurie atfiltruoja pacientus ir suteikia jiems tokią pagalbą, kokios jiems reikia labiausiai“, – sakė kaunietis šeimos gydytojas Aurimas Rapalavičius.

Šeimos gydytojams nerimą kelia ir daugiau su pertvarka numatomų sistemos pokyčių, pavyzdžiui, tai, kad ligonis galės gauti tik savo „burbule“ esančio specialisto konsultacijas, o norint patekti pas kitą specialistą, kuris galbūt labiau specializuojasi būtent jo negalavimų srityje, gali tekti net ir susimokėti. Ypač neigiamai tai atsilieptų gyvenantiems regionuose.

„Esu čia, nes man rūpi. Man ne vis tiek, kas laukia mano pacientų, galiausiai mes ir patys esame tie pacientai. Mes buvome taip ugdyti, kad būtume pirmas paciento kontaktas ir padarytume dėl jo viską, ką galime: reikia išvalyti žaizdą, išimti siūlus – padarysim, reikia atverti pūlinį – irgi padarysim. Ką daro ši reforma – ji nubraukia visą per trisdešimt metų pasiektą šeimos medicinos įdirbį, nutolina mus nuo pacientų ir sako mums, kad jūsų nebereikia, jūs dabar būsite tik popieriukų išrašinėtojai“, – kalbėjo šeimos gydytoja Silvija Valdonė Alšauskė.

Reaguodami į numatomą sveikatos įstaigų pertvarką pirmą kartą taip vieningai susitelkė šeimos gydytojai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, tiek iš valstybinių, tiek iš privačių įstaigų, atstovaujantys visoms šeimos gydytojus vienijančioms organizacijoms.

„Organizuodami šią akciją norime parodyti, kad šeimos gydytojai visoje Lietuvoje susivienijo dėl savo pacientų. Akcijos žinutę visuomenei ir sprendimų priėmėjams siunčiame per simboliką: širdis simbolizuoja šeimos mediciną ir gydytojų rūpestį pacientais, o surištos rankos – naują reformą, kuria susiaurinama šeimos gydytojo funkcija, apribojamas jų darbas, šeimos gydytojai nutolinami nuo pacientų“, – sakė Alma Astafjeva, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė.

Palaikyti kolegų į akciją atvyko ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, šeimos gydytojas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius, kuris taip pat išsakė savo nuomonę apie numatomą pertvarką.

„Pirminė asmens sveikatos priežiūra turi būti maksimaliai decentralizuota ir išlikti savarankiška. Žinoma, Lietuvoje egzistuoja įvairūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai, šios paslaugos yra teikiamos ir poliklinikoje, ir didelėse klinikose, tokiose kaip Santaros ar Kauno klinikos. Gerai tai ar blogai, sunku pasakyti, diskusija nesibaigia. Tačiau regionuose ilgą laiką taip susiklostė, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos veikia savarankiškai, ten dirba gydytojai su komandomis, kurie ir teikia pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, ir sumanymas sujungti visus į vieną centrą yra probleminis dėl kelių dalykų“, – teigė V. Kasiulevičius.

Profesorius pridūrė, kad visų pirma nerimą kelia tai, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugos ištirps specializuotų paslaugų jūroje, nes kartu bus ir stacionaras.

„Atlyginimai darbuotojams gali net ir sumažėti, nes palaikyti tų centrų gyvybę rajonuose nebus taip lengva, teikiamos stacionarinės paslaugos gali būti nuostolingos ir šeimos medicinos padaliniai turės dengti tą minusą. Kitas klausimas – šeimos gydytojų funkcijos, kaip bus užtikrinamas jo paslaugų prieinamumas, tęstinumas, tvarumas. Kitaip tariant, kaip dirbs tas gydytojas, ar nebus jis visur mėtomas, kaip keisis jo darbo apimtys. Svarbus aspektas yra ir gydytojų perdegimas, ar nebus jie dar labiau išnaudojami, nes regionuose jie dažnai lieka dirbti vieninteliais gydytojais. Todėl labai skeptiškai žiūriu į pirminės sveikatos priežiūros paslaugų jungimą su rajonų ligoninėmis“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.