Meilės dainos gali ne tik prišaukti pavasarį, bet ir sutelkti bendram tikslui.
Pirmą kartą pajėgas sujungė ansamblio „Lietuva“ orkestras ir VU folkloro ansamblis „Ratilio“, šį pavasarį pristatęs jungtinę programą „Eisva mudu abudu“.
Po sėkmingai įpusėjusio turo Lietuvoje, teatralizuotas koncertas ir toliau žiūrovus kviečia dainuoti kartu, o skirtingų žanrų bendrystei suvienijo dešimtis vietinių šalies kolektyvų.
Atlikėjų bendruomenėms skirtoje programoje atgimė jau daugumai girdėtos lietuvių liaudies dainos, kurios nustebins ne tik šiuolaikiškomis aranžuotėmis, bet ir pakeis iki tol nusistovėjusius muzikinius stereotipus.
„Meilės tema kiekvienam be išimties artima.
O ir lietuvių papročiai turtingi, jų daug, kiekviename regione vis kitokie.
Teatralizuotame koncerte stengėmės apibendrinti svarbiausius bruožus, tačiau įdomu ne vien tai – mėgstantiems liaudies dainas ir ne tik, manyčiau, buvo ir dar bus įdomu išgirsti, kaip pavyko šis bendras visų mūsų bandymas.
Juk profesionalus orkestras, grojantis liaudies instrumentais, niekaip nedera su folkloru, absoliučiai niekada.
Labai dėkoju „Lietuvai“ už parodytą sumanymą, kad nepabūgo gryno, tikro folkloro.
Dėkoju už taip reikalingą bendruomeniškumo stiprinimą“, – sako koncertinės programos režisierė Leokadija Dabužinskaitė.
Džiugių jausmų neslepia ir regionų kolektyvai – dalis prie koncerto jau prisijungė Alytuje, Telšiuose, Utenoje ir Šiauliuose.
Kiti atlikėjai kartu su „Lietuva“ ir „Ratilio“ vienoje scenoje pasirodys Tauragėje ir Ukmergėje.
Bendruomenes suvienijo meilės tema
Jungtinės programos sumanytojas – valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir toliau ieško lietuviško folkloro sąsajų su šiuolaikinėmis scenos meno formomis, drąsiai atlieka bandymus su įvairiais muzikos žanrais bei stiliais, savo programomis telkia vis didesnę tautinio žanro bendruomenę.
„Ansamblis „Lietuva“ atviras įvairių žanrų kolektyvams – ar tai būtų folkloro, ar akademinės, žinomos muzikos.
Bendruomeniškumas yra viena kertinių mūsų vertybių, todėl mums rūpi tuos ryšius stiprinti visoje Lietuvoje.
Žinoma, šiame pristatyme tikimės įtraukti naujų klausytojų, parodyti atlikėjus kitokiame amplua, įskaitant ir „Lietuvos“ orkestrą.
Beje, tokių kūrybinių liaudies ieškojimų esame turėję kitoje programoje – pasirodyme „Siūbuojanti žemė“, – teigia „Lietuvos“ meno vadovas Giedrius Svilainis.
Prie „Eisva mudu abudu“ sumanymo savo miestuose prisijungė Utenos kultūros centro folkloro ansamblis „Davila“, Telšių raj. kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“, Alytaus kultūros centro folkloro ansamblis „Žvangucis“, Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“, Tauragės kultūros centro Gaurės skyriaus folkloro ansamblis ,,Taduja“, Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Pyniava“ ir kiti regionų kolektyvai.
Teatralizuotame koncerte atskleidžiama dviejų žmonių meilės istorija, turinti gajus papročius ir ryškiausiai apdainuojama mūsų lietuviškame folklore.
Pasak režisierės Leokadijos, tokiai tematikai prireikė ne tik kruopštaus dainų atsirinkimo, bet ir atrasti būdą, kaip apjungti profesionalų atlikimą ir folklorą.
„Specialiai ieškojome teminių dainų, kad jos apdainuotų tam tikrą įvykį.
Čia viskas prasideda nuo to, kad mergina sutinka vyriškį, jie pamilsta vienas kitą, ir toliau viskas klostosi pagal lietuviškus papročius.
Kūrinius meilės tema atsirinkome apytiksliai iš 140 dainų. Liaudies dainose atsispindi ir kitos meilės išraiškos – savo tėvams, namams, pagarba vienas kitam.
Tikrai sunkus uždavinys, kompozitorius labai atsargiai rašė ir prisilietė prie muzikos, kad tik nesugadint šio muzikinio bandymo.
Folkloro dainavimas turi savo papročius, jis nelygus, laisvas, negali būti vienam ritme – tai vertingas palikimas.
Liaudies instrumentai folklore taip pat įprastai skamba po vieną, o ne kaip orkestras, ką girdime šioje programoje.“
Dabužinskaitė režisavo tokius ansamblio „Lietuva“ muzikinius projektus kaip baltiška misterija „Dievai ir žmonės“ ir Laisvės gynėjams skirta teatralizuota oratorija „13”.
Folklore nebeliko stereotipų
„Eisva mudu abudu“ nauju žvilgsniu atskleidžia lietuviškų dainų lobyną, kas daugeliui klausytojų jau pakeitė senąjį požiūrį į folklorą.
Į kūrybinį bandymą įsitraukė kompozitorius Kristijonas Lučinskas, kuris autentišką folkloro skambesį praturtino šiuolaikinėmis aranžuotėmis, muzikiniais efektais ir improvizacijomis, „ambient“ ar net žinomos elektroninės muzikos spalvomis.
„Kūrybinis procesas buvo įdomus ir artimas tam, ką jau daugelį metų darau – ieškau vis naujų muzikos kalbos formų prisiliečiant prie mūsų folkloro lobynų.
Siekdamas subtiliai apipavidalinti ansamblio „Ratilio“ repertuarą, pasirinkau atmosferinio skambesio priemones.
Jos ne tik padeda išlaikyti kūrinių autentiškumą, bet ir tampa puikia dirva atsiskleisti folkloro solistų individualumui bei suteikia kūriniams šiuolaikiškumo, pabrėžia juos.“
Lučinskas anksčiau taip pat kūrė muziką ansamblio „Lietuva“ šokio spektakliui „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą.
„Kaskart vis naujai tenka pažvelgti į kūrybinius procesus, nuolat tobulinti savo muzikinius įgūdžius.
Kuriant autorinius, šiuolaikinius, minimalistinius kūrinius ansambliui „Lietuva“, didelį dėmesį skyriau melodijai ir ritmui.
Minimalistinė muzika pagrįsta atskirų muzikinių bruožų – frazių, ritmo ir harmonijos – iteracija ir evoliucija, tad melodija man atrodo vienas svarbiausių bruožų.
Taip pat siekiau išnaudoti platų patobulintų tradicinių ansamblio instrumentų diapazoną, drauge išlaikant jų autentiškumą ir charakterį.
Šie tembriškai turtingi, techniškai paslankūs instrumentai leidžia sukurti unikalų, įdomų, tik mūsų kraštui būdingą skambesį“, – atskleidžia kompozitorius, dar žinomas kaip muzikinio projekto „Driezhas“ įkūrėjas.
Jaunajai kartai – nauja patirtis
Kuriant bendrą, vietos bendruomenėms skirtą programą, itin daug prisidėjo „Ratilio“ vadovė ir programos bendraautorė Milda Ričkutė.
Jos atlikėjams, kitaip nei ansamblio „Lietuva“ artistams, ši patirtis buvo naujas iššūkis.
„VU folkloro ansamblis „Ratilio“ tokiame koncerto amplua dalyvauja pirmą kartą.
Tai nauja patirtis, aktorinių gabumų saviraiška, išėjimas iš komforto zonos.
Kiekvienas dalyvis kuria savo vaidmenis, dainavimą derina su judėjimu, atliekamu vaidmeniu, šokiu. Kiekvienoje dainoje piešiamas vis kitas nuotaikos pasaulis.
Dainų teksto ir melodijos poveikis negali palikti abejingų žiūrovų, nes tokį platų jausmų spektrą, vienaip ar kitaip, patiria kiekvienas žmogus“, – pasakoja M. Ričkutė, apdovanota valstybinio ordino medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“.
„Dainų ir šokių ansambliui ir folkloro ansambliui rengti bendrą programą atrodo keleriopai prasminga.
Kokio nors scenos meno žanro puoselėtojai nebūtinai turi laiko pasidomėti, kas vyksta kituose meno baruose, tad atlikėjams tokie užsiėmimai kaip šis yra naudinga pažintis su kito žanro virtuve, jo estetika, proga vieniems iš kitų pasimokyti, galiausiai geriau suprasti savo pačių vietą kultūros lauke.
Jungtinis renginys taip pat gali pritraukti platesnę auditoriją ir praplėsti akiratį.
Dainavimas visiems kartu yra, ko gero, vienas universaliausių bendrystės pajautimo būdų, o „Ratilio“ nariams – tiesiog oras ir vanduo!
Todėl labai smagu, kad šiame ture po Lietuvą galime kaskart susidainuoti su lankomo krašto žmonėmis, t. y. mažiau būti atlikėjai ir klausytojai, daugiau – bendro veiksmo dalyviai, drauge besidžiaugiantys savo paveldu ir tuo, kad galime papročius tęsti“, – įsitikinusi Ratiliokų vardu kalbanti Julija Vilkaitė.
Paskutiniai „Eisva mudu abudu“ koncertai įvyks kovo 31 d. Tauragės kultūros centre ir balandžio 5 d. Ukmergės kultūros centre.