Kaitresnė saulė budina visa, kas gyva. Kaip Kristijonas Donelaitis rašė, pavasarį pulkais susirenka ir varginti pasiruošia musės, vabalai, uodai su kaimene blusų. Ir iš tiesų, iš žiemos miego keliasi ne tik drugiai, varlės, žalčiai, bet ir kenkėjai. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa” perspėja apie gyvybei pavojingas erkes, tunelius po namų grindimis išsiraususias skruzdėles ir balkonuose susuktus paukščių lizdus, kuriuose knibžda parazitai.
Maža, bet pavojinga
Erkės paplitusios visoje Lietuvoje ir įsisiurbti gali bet kurio savo gyvenimo ciklo metu, o kartą pasimaitinusi išgyvena iki ketverių metų.
„Parkuose ir net miestuose, senoje pernykštėje žolėje jau tyko erkės. Deja, apsisaugoti nuo šių pavojingų kraujasiurbių labai sunku. Nepaisant to, kad pasitaiko pavienių įmonių, siūlančių naikinti erkes purškiant aplinką, Lietuvoje kol kas nėra registruota selektyvių chemikalų, kuriais būtų galima purkšti pievas, parkus, miškus. Kenkėjus naikinančios medžiagos turi neveikti arba minimaliai veikti aplinką, nenaikinti naudingų vabzdžių”, – atkreipia dėmesį biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
Tiesa, kai kurios pietinės Europos sąjungos šalys, siekdamos išnaikinti kraujasiurbius žaliuosiuose miestų plotuose, naudoja chemiją. Įvertinus šių medžiagų poveikį, galbūt jas bus leista naudoti ir Lietuvoje, o iki tol, kenkėjų kontrolės ekspertai pataria nutirpus sniegui pašalinti miško, sodo atliekas (jokiu būdu nedeginant), sugrėbti senus lapus ir kitą augmeniją.
Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina genėti krūmus, medžius. Einant pasivaikščioti į parkus, miškus, reikėtų tinkamai apsirengti (dėvėti šviesius, visą kūną dengiančius drabužius), pasirūpinti savo augintiniais, sugrįžus gerai save ir juos apžiūrėti.
Po kambarius lanksto skruzdėlės
Pranešimų apie pavienes skruzdėles, ropinėjančias po namų grindis, kenkėjų kontrolės ekspertai gavo dar vasario mėnesį.
„Šie vabzdžiai žiemoja savo kolonijose, kurios būna po žeme, po trinkelėmis ar net po namo pamatais, kurie saugo nuo šalčio. Tokios „sinantropinės” skruzdėlės žmogaus patalpose gali pasirodyti ir tokiu metu, kada lauke dar gali būti sniego. Šie reiškiniai dažnai stebimi žmonių namuose, kurie buvo pastatyti ant jau čia gyvenusių skruzdėlių kolonijų. Taigi savotiškai įsibraunama į jų teritorijas. Kai žiemą skruzdėlės pajunta virš galvos žmonių šildomas grindis, žinoma, joms jau atgyja pavasario nuotaikos. Tada darbininkės keliauja į žmogaus būstus ir ten ieško maisto. Štai čia ir atsiranda žmonių nuostabos, nepasitenkinimai ir skambučiai kenkėjų kontrolės specialistams”, – pasakoja biologas.
Žmogaus būstuose gali lakstyti ne tik juodosios skruzdėlės, bet ir pačios mažiausios jų atstovės – faraoninės. Įdomu tai, kad šių skruzdėlių kolonijose gyvena daug motinėlių–karalienių, o juodųjų kolonija turi tik vieną vienintelę. Štai dėl šių rūšių kolonijos struktūros skirtumų skiriasi ir jų naikinimo būdai.
Paukščių lizduose knibžda kenkėjai
Miestams augant daugelis paukščių rūšių prisitaikė prie urbanistinės aplinkos. Net miesto centre gyvendamas gali girdėti ūkaujančią naminę pelėdą, šaižiai triukšmaujantį kirą ar išvysti link vandens miesto gatvėmis krypuojančią dančiasnapių šeimyną. Deja, ne visuomet paukščiai džiugina gyventojus.
„Dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl balandžių daromos taršos ar varninių paukščių keliamo triukšmo, apdergtų pastatų, balkonų, iš konteinerių ištaršytų atliekų. Iš balkonuose, pastogėse susuktų lizdų į gyventojų būstus atkeliauja kailiavabaliai, blusos, blakės, musės siurbikės ar net paukštinės erkutės. Šie parazitai minta plunksnomis, pūkais, krauju ar odos epidermiu. Turbūt ne daug žmonių žino, kad kregždės ir jų lizdai yra vieni labiausiai užkrėstų“, – perspėja pašnekovas.
Vieni myli paukščius, kitiems jie kelia nemalonias nuotaikas
Neretai yra skundžiamasi dėl kaimyno balkone apsigyvenusių paukščių, kurie triukšmauja ir dergia palanges, langus, balkono rėmus. Bijoma, kad paukščiai užkrės platinamomis ligomis.
„Bet kokiu atveju imtis iniciatyvos kažkaip naikinti paukščius ir ardyti paukščių lizdus draudžiama. Šie veiksmai pažeidžia gyvosios gamtos teisės aktus. Ką galima padaryti, tai paprašyti kaimyno, kad kai paukščiai išskris, susitvarkytų balkoną, pašalintų sandėliuojamus daiktus, naudotų atbaidomąsias priemones – galima pabandyti kad ir kompaktinį diską pakabinti. Jei buvo didelis užterštumas išmatomis, pravartu atlikti dezinfekciją ”, – pataria L. Grigaliūnas.
Jeigu žmogus nepageidauja, kad jo balkone įsikurtų balandžiai ar susisuktų lizdą kregždė gali imtis prevencinių priemonių pats arba kreiptis į specialistus. Paukščių prevencijai naudojami specialūs tinklai, tepami repelentai, spygliai, spyruoklinės vielos, įvairūs atbaidymui skirti muliažai. Pritaikytos priemonės privers paukščius pasirinkti kitą vieta savo lizdui.
Svarbu, kad susidūrus su kenkėju būtų naudojamos veiksmingos, profesionalios ir žmogui bei aplinkai nepavojingos priemonės.
