Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimą, nusprendė paskirti dr. Nortautą Statkų Lietuvos žvalgybos kontrolieriumi.
Po slapto balsavimo už jo kandidatūrą balsavo 81 Seimo narys, prieš – 19, susilaikė – 13. N. Statkus tapo pirmuoju šalies istorijoje paskirtu žvalgybos kontrolieriumi.
Iki šiol N. Statkus dirbo Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Anksčiau jis yra ėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjo pareigas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą N. Statkus yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
N. Statkus savo pristatymo kalboje pabrėžė, kad siekiant užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos veiksmingumą jų veikla negali būti visiškai žinoma visuomenei. „Jos turi turėti slaptus įrankius ir didelius įgaliojimus veikti. Todėl demokratija turi nustatyti kitą priežiūros mechanizmą nei vieša atsakomybė. Priežiūra turi subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugą“, − yra sakęs šiandien žvalgybos kontrolieriumi paskirtas N. Statkus.
Pasak jo, Žvalgybos kontrolieriaus institucija turės tapti integralia nacionalinio saugumo sistemos dalimi, būdama kiek įmanoma objektyvi, profesionali, savarankiška ir nešališka. „Jei būsiu paskirtas, dėsiu visas pastangas, kad žvalgybos kontrolierius būtų nešališkas, autoritetingas subjektas, kuris prireikus, kilus ginčui ar abejonėms konkrečioje situacijoje galėtų gauti visą reikalingą informaciją ir priimti aiškų, objektyvų, duomenimis grįstą vertinimą ir pateikti rekomendacijas“, − prisistatymu metu yra kalbėjęs N. Statkus. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad Žvalgybos kontrolieriaus institucija nėra skirta baudžiamajam persekiojimui, bet geresnei žmogaus teisių ir laisvių apsaugai žvalgybų veikloje skatinti, geresnėms praktikoms kurti.
„Atlikus institucijos kūrimo darbus, susipažinus su žmogaus teisių ir laisvių apsaugos situacija žvalgybos institucijose ir paskyrus antrąjį žvalgybos kontrolierių bus galima sudaryti metinę veiklos darbotvarkę, tai yra numatyti patikrinimų, konsultacijų sritis bei temas“, − pirmuosius darbus yra įvardijęs paskirtasis žvalgybos kontrolierius.
Remiantis Žvalgybos kontrolierių įstatymu, žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslas – atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
