Įtvirtinti sąnarį ar apsaugoti nuo judesio raumenį esame įpratę bintais, tvarsčiais, įvairiomis įmautėmis, tačiau tikrai ne kiekvienas žino, kaip teisingai sutvarstyti sužalotą vietą. Kineziterapeutė ir vaistininkė atsakė, ką daryti sužeidimo ar netikėtai persmelkusio skausmo atveju.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės teigimu, įsipjovimai, patempimai, raumenų spazmai – tai negalavimai, kuriuos iš pacientų tenka išgirsti kasdien.

„Dažniausiai pirmosios pagalbos yra kreipiamasi į vaistininkus, nes žmonės neturi reikiamų priemonių savo namų vaistinėlėse, o atsargas pasipildo tik įvykus nelaimei. Tenka ir kraujavimą stabdyti įsipjovus, pagelbėti sumušimo, patempimo metu, tokiu atveju visada po ranka turime specialius šaldomuosius purškalus, patariame ir parodome, kaip taisyklingai naudoti įvairius tvarsčius“, – komentuoja ji.

Pirmosios pagalbos vaistinėlėje L. Vanagaitė pataria turėti sterilius ir paprastus įvairių dydžių pleistrus, sterilius spaudžiamuosius tvarsčius, žirkles, vienkartines medicinines pirštines, vienkartinius šalčio maišelius arba purškalus, dezinfekcinį skystį žaizdoms plauti, bintų, vaistų skausmui ir uždegimui mažinti.

Patempimams – ledas ir poilsis

Nedidelius sužalojimus, tokius kaip lengvi patempimai, dažniausiai galima gydytis ir namuose. Nors kažkurią kūno vietą pasitempti gali įvairaus amžiaus ar užsiėmimų žmonės, visgi didžiausia rizika kyla pavargusiems, prastos fizinės būklės žmonėms, taip pat turintiems antsvorio.

Patempimas gali būti lengvas, kai yra nedidelis raiščių patempimas, vidutinis – kai yra nedidelis raiščio įplyšimas ir sunkus, kai yra pilnas raiščio plyšimas.

„Dažniausios vietos, kuriose gali įvykti patempimas – tai yra kulkšnis, kelias arba riešas. Tokio pobūdžio sužeidimams yra naudojamas ledas, įvairūs vietiniai tepalai, poilsis, reikiamas sužeistos vietos suspaudimas elastiniu bintu arba įtvaru ir reguliuojamas aukštis, kai tik įmanoma, laikyti sužeistą kūno dalį pakeltą virš širdies lygio – tai padeda sumažinti patinimą, skausmą ir raumenų spazmą“, – aiškina vaistininkė.

Patemptą vietą reikėtų šaldyti 5-10 minučių kas 2-3 valandas, ledo pakuotę apvyniojus rankšluosčiu, kad nebūtų tiesiogiai liečiama oda ir neįvyktų nušalimas. Kitas būdas – šalčio masažas, kuriam reikėtų naudoti nedidelį ledo kubelį ir sukamaisiais judesiais masažuoti skaudamą vietą iki tol, kol ledukas ištirps.

„Raumenų ir sąnarių skausmui malšinti galima taikyti ir šilumos terapijas, kurios atpalaiduoja įsitempusius raumenis. Tokiu būdu yra plečiamos kraujagyslės, suaktyvinama kraujotaka ir taip juntamas mažesnis skausmas. Tokiems atvejams tinka specialūs šildomieji tepalai arba pleistrai“, – pataria L. Vanagaitė.

Teipai tik su specialisto priežiūra

Anot vaistininkės, kineziologiniai teipavimo metodai vis labiau populiarėja ir Lietuvoje – tokio tipo juostos palaiko kūno atramą, leidžia kraujui ir kitiems kūno skysčiams laisvai judėti per pažeistą raumenį ir aplink jį.

„Teipai stabilizuoja pažeistą vietą lengvai prilipdami prie odos ir spausdami audinius, kurie yra apvynioti. Tokios specialios juostos padeda pagerinti kraujotaką, palaikyti raumenis, padeda vidiniam sužeidimui greičiau išgyti ir išvengti tolesnių raumenų sužalojimų neslopinant kūno judesių.

Kineziologinius teipus galima naudoti ne tik susižeidus, bet ir esant raumenų nuovargiui. Tai pagerina jų našumą, padeda treniruoti raumenis, kurie prarado funkciją arba priprato prie netinkamo veiksmo, teipai taip pat gali koreguoti galvos, kaklo ir nugaros laikyseną. Tokias juostas patariame naudoti žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinio raumenų nuovargio ir mėšlungio treniruočių metu“, – vardija ji.

Pasak kineziterapeutės Aušros Minelgienės, teipai yra dviejų rūšių: sportiniai ir kineziologiniai. Sportiniai teipai yra lipnios neelastinės juostelės, skirtos imobilizuoti sąnarį ar raumenį, o kineziologinis teipas – lipni elastinga juostelė, kurios tikslas yra išlaikyti pilną judesių amplitudę, mažinti skausmą, gerinti kraujotaką.