Penktadienis, 25 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Nuo bičių išsaugojimo iki darbo vietų jaunimui kūrimo

www.alkas.lt
2023-03-01 07:00:36
0
„Burka“, Ryga | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.

„Burka“, Ryga | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.

Poveikio matavimas yra vienas svarbiausių bruožų ir įsipareigojimų, kuriuo socialinis verslas rodo savo kuriamą poveikį ir pokytį visuomenėje.

Gebėjimas pamatuoti poveikį yra laikytinas ir socialinio verslo brandos požymiu.

Kodėl svarbu matuoti poveikį?

Lietuvos socialinio verslo asociacijos (toliau – LISVA) užsakymu atliktame tyrime (2019 m.) ir EBPO ataskaitoje „Socialinio poveikio vertinimas socialinei ir solidariajai ekonomikai“ (2021 m.) yra pabrėžiama socialinio verslo poveikio matavimo svarba.

Deja, didžioji dalis socialinių verslų savo ankstyvojoje stadijoje poveikio dar nematuoja.

Tačiau, svarbu pabrėžti, kad vertinant socialinį verslą, kuris apskritai neketina matuoti savo daromo poveikio, į jo veiklą yra žiūrima nepatikliai.

Poveikio matavimas yra svarbus, kad verslas galėtų pats įvertinti, ar jis iš tikrųjų sprendžia problemas ir žinoti, ar pasiekia savo pagrindinę užduotį.

Be to, svarbu sugebėti pranešti apie daromą poveikį visuomenei, suinteresuotosioms šalims ir galimiems investuotojams, kurie vis dažniau prašo poveikio vertinimo kaip atskaitomybės formos.

Šiandien Lietuvoje trūksta žinių turinčių profesionalų, kurie galėtų padėti kurti socialinio poveikio matavimo būdus.

Turint omenyje platų socialinių verslų veiklų ir poveikio kūrimo sričių pasirinkimą, negalima kalbėti apie standartizuotą poveikio matavimą schemą, tačiau verta sukurti kokybinius standartus, kuriais galėtų vadovautis poveikį matuojantis socialiniai verslai.

Su panašiais poveikio matavimo iššūkiais susiduria ir kitos Baltijos bei Šiaurės šalys.

Socialiniams verslams poveikio matavimas yra iššūkis, nes dažnai būna neaišku, kaip geriausiai įvertinti savo poveikį turint ribotus išteklius ir kada.

O dėl jų kuriamų socialinių naujovių dažnai nebūna standartinių poveikio matavimo panaudojimo būdų ar rodiklių.

„Tiesiogiai dirbdami su socialiniais verslais pastebime, kad jie dažnai susiduria su sunkumais įvertinti savo kuriamą poveikį.

Todėl parengėme „Pamatuotas žaliasis poveikis“ (angl. „Green Impact Measured“) sumanymą, kad atlieptume į socialinio verslo ekosistemos poreikius ir padėtume socialiniams verslams, veikiantiems žalios ekonomikos srityje, įsivertinti savo kuriamą poveikį naudojant naujoviškas priemones.

Pavasarį bus parengtas ir viešai prieinamas mokymų gidas skirtas poveikio matavimo žinovams, kurie seminarų metu įkvėps ir nukreips tinkama linkme socialinius verslininkus įsivertinti galimus rodiklius ir būdus.

Kitų sėkmingai veikiančių socialinių verslų poveikio matavimo atvejų analizė pasitarnaus kaip veiksminga mokymosi priemonė,“ – sako Viktorija Bražiūnaitė – LISVA direktorė ir „Pamatuotas žaliasis poveikis“ sumanymo vadovė.

„#Denim Diaries“, Vilnius | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.
„#Denim Diaries“, Vilnius | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.

Gerieji pavyzdžiai, iš kurių verta pasimokyti

O jau dabar Lietuvos socialinio verslo kūrėjai, kurie savo veiklą sieja su žaliąja ekonomika, turi išskirtinę progą susipažinti su sėkmingomis verslo istorijomis kaimyninėse šalyje, pasisemti sumanymų ir patirčių.

Sumanymo rezultatai:

padėties analizė bei gerų pavyzdžių ir įkvėpinančių istorijų sąvadas jau yra prieinami viešai: čia.

Poveikio savęs įsivertinimo įrankių sąvadas ir naudojimosi gidas poveikio matavimo fasilitatoriams bus pateiktas projekto pabaigoje jau visai netrukus.

Skirtingose šalyse patirčių įvairovė

Projekto partneriai lankėsi 4 šalyse:

Danijoje, Švedijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kuriose susipažino su socialinių verslų veikla, stengėsi sužinoti daugiau apie jų vyriausybės ir vietos valdžios paramą bei kaip socialinės įmonės vertina bei matuoja savo kuriamą poveikį.

Taip stengėsi pasidalinti gerąja patirtimi pristatydami unikalius savo šalių socialinio verslo pavyzdžius.

Lietuvos socialinį verslą reprezentavo „#Miesto laboratorija“, kurios įkūrėjos Agnė Marudinaitė ir Goda Sosnovskienė svečiams papasakojo apie 2016 m. Antakalnyje įkurtą žaliosios bendruomenės švietimo centrą, įkvėptą Amsterdamo, Kopenhagos ir Berlyno ekologiškos kultūros pavyzdžių.

„Mūsų tikslas – šviesti vietinius gyventojus apie tvarų gyvenimo būdą, kuriame atsižvelgiama į atsakingą aplinkos ir energetinių išteklių naudojimą bei naujovišką sodininkystę mieste.

„Miesto laboratorija“ yra nevyriausybinė organizacija, veikianti kaip socialinis verslas“, – pasakojo A. Marudinaitė.

Tvarių užsiėmimų rengėja Milda Paukštė pasakojo, kad ją įkvėpė senelių ir tėvų paprotį ne išmesti, o pataisyti patinkančius daiktus.

Miesto laboratorija | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.
Miesto laboratorija | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.

Jos įkurtoje džinsų antrinio panaudojimo studijoje „#Denim Diaries“ gimsta išskirtiniai džinso gaminiai:

maišeliai, prijuostės, papuošalai, puošti džinsiniai drabužiai.

„#ROCKIT“ centro komunikacijos ir partnerystės vadovė Kamilė Mažrimė supažindino su finansinių technologijų (fintech) ir tvarių naujovių centro veikla.

„Rockit“ jungia fintech ir tvarių naujovių startuolių bendruomenę Lietuvoje bei skleidžia žinią apie jų pasiekimus už šalies ribų.

Projekto dalyviai išanalizavo ir savo studijoje pristato 8 socialinių verslų patirtis:

„Burka“, „OWA“ (Latvija), „ATERBRUKET“ ir “FOLKETS POPS” (Švedija), „Mes žydim“ ir „TEXTALE“ (Lietuva), „NORDJYSK FODEVARE OVERSKUD“ ir „COMEBACK“ (Danija).

Visi šie socialiniai verslai specializuojasi žaliojoje ekonomikoje, savo veikoje pabrėžia atsakingą aplinkos ir energetinių išteklių naudojimą.

Darbo vietos jaunimui

Danijoje veikianti „Comeback“ įmonė gamina elementus pastatų fasadams iš perdirbtos medienos.

Surenka medienos perteklių iš įvairių rangovų, apdoroja, pagamina naujus gaminius, o tada jų partneris pasirūpina jų pardavimu statybos pramonei.

„Comeback“ dirba su „Gentræ“, „Stark“, A. Enggaard ir BurntWood.

Danai taip pat gamina ir kokybiškus drabužius, užtikrindami gamybos tvarumą ir į procesą įtraukdami jaunus žmones, kuriems kuriamos lanksčios darbo vietos ir kurie gauna finansinę paramą.

„Comeback“ daromą poveikį atspindi parengtos ataskaitos apie socialinį bei finansinį poveikį Danijos visuomenei.

Per penkerius metus visuomenei tenka 4,8 Danijos kronų grąža už kiekvieną Danijos kroną investuotą į jauno žmogaus darbo vietą..

Žadama, kad per penkerius metus sumanymas užtikrinti 30 proc. investicijų grąžą kas metus.

Apsilankymas Odense | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.
Apsilankymas Odense | Lietuvos socialinio verslo asociacijos nuotr.

Gaminiai atsineštose pakuotėse

Latvijoje įkurta „Burka“ – tai parduotuvė, kurioje galima nusipirkti maisto be pakuočių, tiksliau susipakuoti į savo atsineštą tarą.

Galimybė nusipirkti pagal svorį tiksliai tiek, kiek reikia, padeda ir moko pirkėjus gyventi „žaliau“.

„Burka“ reiškia gyvenimą be taršos, prieš bereikalingą išteklių ir finansų vartojimą, skatina tvarią plėtrą, draugišką aplinkai, etišką vartojimą ir gyvenimo būdą.

Bendrovė skatina žalią gyvenimo būdą, įgyvendindama sumanymus prieš švaistymą ir suteikdama žmonėms galimybę nemokamai keistis ištekliais:

atnešti stiklainių, indų, žvakių likučių, dėžučių ir kt.

Nepaisant ribotų išteklių, „Burka“ matuoja savo daromą poveikį.

Vienas rodiklių – sutaupyti pinigai naudojant daugkartines pakuotes, pavyzdžiui, maišus įvairioms kruopoms ar riešutams, kurie nėra išmetami, naudojami pakartotinai.

Kaip įspūdingą „Burkos“ kuriamo poveikio rezultatą galima įvardinti ir bendruomenės įtraukimą dalyvauti žiedinėje ekonomikoje.

Socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimas

Lietuvoje veikiantis socialinis verslas „Textale“ yra žiedinės mados startuolis.

„Textale“ renka dėvėtus drabužius ir namų tekstilę, paruošia pakartotiniam naudojimui, parduoda, platina visuomeninėms organizacijoms, remontuoja, perdaro, aktyviai ieško tolesnių perdirbimo sprendimų.

„Textale“ savo veikla skatina žaliąją ir žiedinę praktiką, siūlo daug įvairių veiklų ir paslaugų.

Socialinio poveikio matavimo tikslais stebi didesnes tarptautines organizacijas, kurios tiria atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes socialinės ekonomikos požiūriu.

Pagrindiniai rodikliai, kuriuos matuoja, yra naujų darbo vietų kūrimas pakartotinio naudojimo sektoriuje, socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukimas, vykdoma bendruomenei skirta švietėjiška veikla.

Krona už ledus – bičių išsaugojimui

Švedijos įmonė „Folket Popss“ už kiekvieną parduotą ledų porciją vieną Švedijos kroną skiria bičių išsaugojimui.

„Folkets Pops“ ledai gaminami iš tvaraus mišinio sudėtinių dalių, pavyzdžiui, vietinių vaisių, ekologiškų laukinių vaisių ir uogų, o taip pat iš gamybos, kurios laiku nesupirkus, ji būtų nebetinkama naudoti.

„Folkets Pops“ savo kuriamą poveikį matuoja per šiuos tris rodiklius:

suma, skirta išgelbėti bitėms surinkta parduodant ledus.

Antras rodiklis – kiek kilogramų vaisių pavyksta išgelbėti, kad jie nesugestų, kitaip tariant, nebūtų iššvaistyti.

Trečiasis rodiklis – suskaičiuojama,  kiek sutaupoma CO2, kuris išsiskirtų, jeigu vaisiai nebūtų panaudoti ir juos tektų utilizuoti.

Projektas „Green Impact Measured“ (liet. „Pamatuotas žaliasis poveikis“) veiklos yra finansuojamos pagal Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje programą „Nordplus Adult 2022“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vaikų gynimo dieną – Prezidento dėmesys jaunimui
  2. Diana Nausėdienė išeivijos jaunimui: Jūs esate Lietuvos dalis, kad ir kuriame pasaulio kampelyje gyventumėte
  3. Diplomuotas jaunimas ieško darbo
  4. Liepą darbo rinką papildė diplomuotas jaunimas
  5. Kodėl vasara – geras metas ieškoti darbo?
  6. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?
  7. Po vasaros praktikos studentai keičia požiūrį į žemės ūkį
  8. Inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar šešėlyje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25
Elektra
Energetika

II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai

2025 07 25
Sraigtasparnis
Lietuvoje

VSAT pristatė naujus orlaivius

2025 07 25
Baltijos jūros krantų stebėsena
Gamta ir ekologija

Paskelbti Baltijos jūros krantų pokyčių stebėsenos rezultatai

2025 07 25
Skuodo gasirinės atidarymas
Lietuvoje

Skuodo ugniagesiai įsikūrė atnaujintoje gaisrinėje

2025 07 25
Naikintuvas
Lietuvoje

Virš Lietuvos užduotis vykdo NATO naikintuvai

2025 07 25
Vytautas Bajoras
Lietuvoje

Telšių rajone matematikos mokantis V. Bajoras: Svarbu surasti būdą kalbėtis su mokiniu

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • skt. apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iš pareigų traukiasi AAD direktorius
  • Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai
  • II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai
  • VSAT pristatė naujus orlaivius

Kiti Straipsniai

Padėkos iškilmės

Rekordinis šimtukų skaičius Kaune: geriausiai pasirodę abiturientai ir jų mokytojai iškilmingai apdovanoti rotušėje

2025 07 25
Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2025 07 25
Vytautas Bajoras

Telšių rajone matematikos mokantis V. Bajoras: Svarbu surasti būdą kalbėtis su mokiniu

2025 07 25
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d.

V. Juozapaitis. Valstybinės kalbos niekinimas vidurvasario tyloje

2025 07 25
Naumiesčio ir Širvintos panorama nuo dešiniojo Šešupės kranto. Apie 1925 m. | lnm.lt nuotr.

Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę

2025 07 25
Klaipėdos universitete pasodintas ąžuolas Lietuvos karo laivyno 90-mečiui paminėti

Klaipėdos universitete pasodintas ąžuolas Lietuvos karo laivyno 90-mečiui paminėti

2025 07 25
Čiurlionio gimtadienį kultūros bendruomenė kviečiama švęsti kuriant naują paprotį – Kultūros dieną

Čiurlionio gimtadienį kultūros bendruomenė kviečiama švęsti kaip Kultūros dieną

2025 07 24
Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

2025 07 24
Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius kviečiamas pasinaudoti beveik 16 mln. eurų investicijomis

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius kviečiamas pasinaudoti beveik 16 mln. eurų investicijomis

2025 07 24
Literatai vasaros seminare Dzūkijoje tyrinės Baroko palikimą ir Čiurlionio kūrybos veikmę

Literatai vasaros seminare Dzūkijoje tyrinės Baroko palikimą ir Čiurlionio kūrybos veikmę

2025 07 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • skt. apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Skuodas | Skuodo rajono savivaldybės nuotr.

2023 metai – Kuršių metai Skuodo rajone

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai