Lietuva, kaip ir visa Europa, susiduria su senėjančios visuomenės tendencija, todėl finansų žinovai nuolat pabrėžia būtinybę papildomai kaupti pensijai.
Pastaruoju metu smarkiai išaugus infliacijai, vis dažniau kalbama apie tai, kaip pavojinga sukauptas lėšas laikyti taupomosiose sąskaitose – ten gulintys pinigai greitai nuvertėja, todėl santaupos metams bėgant mažėja.
Nors investavimas kol kas nėra pakankamai paklausus, žinovai nuolat diskutuoja, kaip paskatinti investuoti kuo platesnį ratą žmonių – tokiu atveju yra galimybė sukauptas lėšas išsaugoti iki tol, kol jos bus reikalingos.
Vilniuje vykusioje Finansų ministerijos ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) rengtoje 9-ojoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje „Atsigavimo stiprinimas, atsparumo ugdymas“ (angl. Strengthening recovery, developing resilience) žinovai diskutavo, kokia yra tikroji mažmeninių investicijų padėtis bei kas galėtų paskatinti smulkiuosius investuotojus ieškoti palankių sprendimų.
ES investuojama vis dar mažai
LBA Finansų rinkų komiteto pirmininko Vytauto Eidukaičio moderuotoje diskusijoje buvo svarstoma, kaip Baltijos šalyse paskatinti taupomųjų indėlių turėtojus investuoti į verslą.
Europos Komisijos (EK) Kapitalo rinkų sąjungos skyriaus atstovas Mindaugas Valiulis diskusijoje trumpai pristatė Mažmeninių investicijų strategiją, kurią šiuo metu rengia ir per ateinančius mėnesius paskelbs EK.
M. Valiulis atkreipė dėmesį, kad Europoje individualių santaupų lygis yra vienas didžiausių pasaulyje, tačiau, palyginus su kitomis ekonomikomis, labai mažai mažmeninių investuotojų dalyvauja kapitalo rinkose.
EUROSTAT duomenimis, tik ketvirtadalis ES namų ūkių tiesiogiai dalyvauja kapitalo rinkose ir vos 17 proc. jų turto laikoma finansinėse priemonėse, tuo tarpu kai JAV šis rodiklis siekia apie 43 proc.
„Vartotojai Europoje susiduria su problemomis, kurias galėtų padėti išspręsti veiksmingai veikiančios kapitalo rinkos.
Senėjanti ES visuomenė kelia vis didesnę įtampą valstybinėms pensijų sistemoms, atsiranda poreikis kaupti pensijai papildomai.
Mažmeninės santaupos ir indėliai nuvertėja dėl infliacijos. Kai kuriais atvejais, net ir nusprendę investuoti į kapitalo rinkas, asmenys investuoja netinkamai arba jiems mokesčiai yra per dideli“, – dabartinę padėtį apžvelgė M. Valiulis.
EK Mažmeninių investicijų strategijoje, anot jo, siūlomas įvairių priemonių paketas.
Be kita ko, nagrinėjamas rinkodaros ir socialinių tinklų, taip pat ir nuomonės formuotojų vaidmuo.
Ketinama skirti nemažai dėmesio tam, kad pateikiamos žinios būtų suprantamos vartotojams, investicinių gaminių kainos ir kokybės santykis būtų apibrėžtas, gyventojams būtų sudarytos galimybės įvertinti konsultantų kvalifikaciją, jų teikiamų konsultacijų kokybę ir galimus interesų konfliktus.
Gera kaimynystė sudaro palankias sąlygas
„Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė diskusijoje atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaurės šalių rinkos yra stipriausios visoje Europoje, ypač kalbant apie mažmeninio investavimo galimybes ir mažų bei vidutinių bendrovių prieigą prie kapitalo.
„Baltijos šalių rinkos turi išskirtinę galimybę pasinaudoti šia patirtimi ne tik dėl to, kad Šiaurės šalių rinkos yra arti, bet ir dėl jau įgyvendintos Baltijos ir Šiaurės rinkų infrastruktūros įsitraukimo bei visame regione veikiančių rinkos dalyvių“, – sakė A. Saladžienė.
Estijos proveržis
„Swedbank“ Estijoje privačios bankininkystės ir turto valdymo vadovas Andresas Suimetsas (Andres Suimets) atkreipė dėmesį į žymius pokyčius šalies rinkoje.
Anot jo, per penkerius metus, nors infrastruktūra nepasikeitė, mažmeninių investuotojų skaičius Estijoje išaugo nuo 25 tūkst. iki 100 tūkst.
Jo teigimu, pagrindinės to priežastys buvo aktyvesnė verslo veikla, žinių sklaida ir pagerėjęs finansinis raštingumas.
„Augančio investuotojų skaičiaus veiksniai apima daugybę dalykų, vienas iš jų yra pasitikėjimas emitentu, antra, investuotojų švietimas, trečia, palanki aplinka burtis investuotojų bendruomenei, kurioje jie galėtų dalytis sumanymais ar savo klaidomis.“, – sakė „Swedbank“ privačios bankininkystės ir turto valdymo vadovas.
Investicinė sąskaita – vaistas nuo visų ligų?
EK Kapitalo rinkų sąjungos skyriaus atstovas M. Valiulis tikino, kad Lietuvoje daug diskutuojamas investicinės sąskaitos diegimas visų problemų tikrai neišspręs.
Anot jo, intensyviai dirbama keturiomis kryptimis:
numatoma kapitalo rinkos plėtra, kuriamas žaliųjų finansų veiksmų planas, finansinių technologijų gairės 5-eriems metams bei finansinio raštingumo skatinimas.
Lietuvos finansų viceministrė Vaida Markevičienė diskusijoje apie investicinių sąskaitų daromą poveikį bendram investavimo lygiui Lietuvoje, nurodė, kad investicinės sąskaitos įvedimas yra įtrauktas į mokesčių reformos paketą.
Lietuvoje apie investicinės sąskaitos įvedimą kalbama ne pirmus metus. Investicine sąskaita paprastai vadinama tokia sąskaita, kurioje esančios lėšos naudojamos investavimui į finansinį turtą.
Pagrindinis jos privalumas – kapitalo prieaugis apmokestinamas tik išsiimant lėšas iš sąskaitos.
Kitaip tariant, pardavus turtą ir pasilikus pinigus sąskaitoje, gautos pajamos nebūtų iškart apmokestinamos ir jas būtų galima reinvestuoti.
Fizinis asmuo, turintis tokią sąskaitą, galiausiai vis viena turėtų mokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau toks mokėjimas būtų atidedamas tol, kol iš sąskaitos būtų išimti pinigai.
