Ukrainos gynybos poreikiai gerai žinomi

Politinis strateginis lygmuo

Vakar JAV prezidentas Džo Baidenas netikėtai apsilankė Kijeve. Viso pasaulio žiniasklaida nušvito Baideno ir Zelenskio, kurio šalis jau metus laiko ginasi nuo Rusijos agresijos, nuotraukomis.

„Maniau, kad labai svarbu, jog nekiltų jokių abejonių, jokių abejonių dėl JAV paramos Ukrainai šiame kare“, – sakė Džo Baidenas, stovėdamas Kijeve su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu prieš išvykdamas į Lenkiją. „Ukrainos žmonės pasisakė taip, kaip nedaugelis žmonių praeityje.“

Tačiau šviesios nuotraukos ir ugningos palaikymo kalbos optimizmo suteikia nebent populiarių žiniasklaidos priemonių antraštėmis. Reali situacija politinio marketingo ir karo šou kuluaruose yra ne tik grėsminga, bet ir bylojanti apie Vakarų veidmainiškumą.

Pirma, nors V. Zelenskis ir jo komanda jau senai prašo JAV ir Europos sąjungininkus suteikti naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų, vadinamų ATACMS, tačiau jokių poslinkių šiuo klausimu ir po bičiuliškų apsikabinimų pozuojant fotografams, nebuvo. J. Baideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimams J. Sullivanas iš viso atsisakė komentuoti šia tema.

Antra, vis daugiau pasirodo žinučių, kad Kinija, kuri liko konflikto nuošalyje, dabar svarsto galimybę siųsti Maskvai mirtiną pagalbą. Valstybės sekretorius Entonis Blinkenas atšaukė savo vizitą į Pekiną ir tai sako daugiau nei dešimtys gražiai supakuotų bereikšmių kalbų.

Trečia, greito karo baigties pažadai dingo iš analitikų ir „žvalgybos“ pranešimų spaudai. Vokietijos Maršalo fondo Rytų šalims vykdomasis direktorius Michalas Baranovskis pagaliau išdrįso įvardinti tai, apie ką kalbame jau visus metus. „Tai bus ilgas karas“, – sakė jis. „Jei neturėsime politinės lyderystės ir jei nepaaiškinsime savo visuomenėms, kodėl šis karas yra labai svarbus jų saugumui… tuomet Ukraina pateks į bėdą.“

Ketvirta – ir tai yra itin aiškus ženklas tiems, kas moka juos skaityti – JAV prezidento vizitas Kijeve buvo suderintas su Kremliumi. Galime visaip vartytis ir blizgučiais barstyti tą rudą daiktą, bet kvapo paslėpti neįmanoma. JAV aiškiai parodė, kad teroristinė Rusija yra jėga, su kuria būtina derinti savo žingsnius. Fiureris Putinas neabejotinai tai priėmė kaip tolesnę Vakarų silpnumo išraišką. Šiandien savo kalboje „liaudžiai“ Putinas neabejotinai pasinaudos tuo.

Visi šie išvardinti mūsų punktai rodo, kad Vakarai yra nusiteikę remti Ukrainą tol ir tiek, kol Rusija supras, kad tolesni karo veiksmai niekur neveda, o Kremliaus paskirtieji teroristai sėsis prie derybų stalo įtvirtinti Ukrainos aneksuotų teritorijų faktą.

Kaip bebūtų skaudu ir nemalonu pripažinti, tačiau praėjus metams po brutalios Rusijos invazijos, turime pasakyti, kad Rusija laimi ir ant žemės, ir diplomatinėje erdvėje.

Reikia tikėtis, kad tai – laikinas būvis, kurio karo nusikaltėliai nesugebės išnaudoti pergalei pasiekti. Kaip bebūtų, mums, Lietuvai, reikia verstis per galvas ir daryti viską, ką galime, kad užsitikrintume savo saugumą ir pasiruoštume blogiausiam. Mes dar turime laiko – Ukrainos sąskaita – ir būtų nedovanotina klaida manyti, kad „Ukrainai patekus į bėdą“, mes nebūsime eilėje kiti.

Tuo tarpu Japonijos premjeras Fumio Kishida pirmadienį paskelbė apie naują 5,5 mlrd. dolerių finansinę pagalbą Ukrainai. Minint pirmąsias plataus masto karo metines, Japonija surengs internetinį Septynių šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikimą su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

1. Kišida, kalbėdamas pasauliniame forume Tokijuje, kurį organizavo Japonijos analitinis centras, sakė, kad Ukraina vis dar kenčia nuo Rusijos invazijos, o jos žmonėms reikia padėti atkurti kasdienį gyvenimą ir infrastruktūrą, smarkiai pažeistą Rusijos atakų.

Japonija prisijungė prie Jungtinių Valstijų ir Europos šalių, kurios taiko sankcijas Rusijai dėl jos invazijos ir teikia humanitarinę bei ekonominę paramą Ukrainai. Japonija skubiai sureagavo, nes baiminasi galimo karo poveikio Rytų Azijoje, kur Kinijos kariuomenė tampa vis agresyvesnė ir didina įtampą aplink savivaldų Taivaną, į kurį Pekinas pretenduoja kaip į savo teritoriją.

Puiku, kad skiriamos lėšos ir padedama Ukrainai. Bet prieš ką nors atstatant, mums regisi, reiktų užtikrinti, kad daugiau nebūtų, kas atstatytus namus sugriauna. Kuo toliau, tuo labiau visas šis kruvinas cirkas panašus į bandymą pastoliais paremti griūvančius gyvenamuosius namus be perstojo vykstant galingam žemės drebėjimui.

Baltarusijos antiprezidentas Aleksandras Lukašenka įsakė suformuoti naują savanorišką teritorinę gynybą, kad visi žinotų, kaip „elgtis su ginklais“, būtų pasirengę reaguoti į agresijos aktą ir palaikyti viešąją tvarką taikos metu.

„Padėtis nėra lengva. Ne kartą sakiau: kiekvienas žmogus – ir ne tik žmogus – turi mokėti bent jau elgtis su ginklais“, – su savimi Saugumo tarybos posėdyje kalbėjo bulvių generalisimas. Gynybos ministras Viktoras Chreninas patvirtino, kad teritorinės gynybos pajėgas sudarys 100-150 tūkst. savanorių, o prireikus – ir daugiau. Idealiu atveju sukarinta formuotė bus kiekviename kaime ir mieste.

Šiuo metu Baltarusijos pajėgas sudaro apie 48 tūkst. karių ir apie 12 tūkst. valstybės sienos apsaugos milicininkų, o su „nauja jėga“ Lukašenka įgyvendins svajonę turėti dviejų šimtų tūkstančių „kariuomenę“.

Kaip ten juokinga bebūtų, tačiau tokie ketinimai yra ne tik vis giliau į senilinę demensiją grimztančio Baltarusijos diktatoriaus požymis.

Nuo to, kaip klostysis įvykiai Ukrainoje, „sprendžiasi taisyklėmis, žmogiškumu ir nuspėjamumu pagrįstos pasaulio tvarkos ateitis“, sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi. Jis teigė, kad gynybos ir kiti poreikiai siekiant šiais metais nutraukti Rusijos agresiją jau yra gerai žinomi, įskaitant Ukrainos partnerius.

„Viskas, ko reikia, yra ryžtas“, – sakė jis. „Šiandien tokį ryžtą mačiau iš prezidento J. Baideno ir Jungtinių Amerikos Valstijų“.

Viskas taip. Tik, visų pirma, tvarka turi atsirasti pasaulio politinių lyderių ir sprendimų priėmėjų galvose. Kol kas jose – visiškas chaosas. Jį matome akivaizdžiai prieš mūsų visų akis vykstantį pasaulyje.

Antradienį užsienio reikalų ministras Qin Gang pareiškė, kad Kinija „labai susirūpinusi“, jog konfliktas Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamas, ir paragino tam tikras šalis liautis „kurstyti ugnį“, užsimindamas apie Jungtines Valstijas.

Pekinas, kuris pernai su Maskva sudarė „neribotos partnerystės“ sutartį, yra labai susirūpinęs, kad „konfliktas Ukrainoje toliau eskaluosis“. „Šiandien Ukraina, rytoj Taivanas. <…> Tvirtai pasisakome prieš bet kokią hegemoniją, prieš bet kokį užsienio kišimąsi į Kinijos reikalus.“

Komunizmu sergančio drakono valdoma šovinistinė blogio ašies imperija griauna žmonių pasaulį lygiai taip pat, o gal ir daugiau, nei teroristinė Rusija ar šventais raštais prisidengiantis Iranas.

Operacinis lygmuo

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ savininkas ir butų vagis, recidyvistas J. Prigožinas apkaltino neįvardytus pareigūnus, kad šie neleidžia jo marodieriams turėti pakankamai šaudmenų, nes tai yra nuolatinės jo ir dalies Rusijos elito varžybų dalis.

Pirmadienį septynių minučių trukmės garso įraše „piktas ir emocingas“ fiurerio Putino virėjas sakė, kad iš jo reikalaujama „atsiprašyti ir paklusti“, kad užtikrintų amuniciją savo kovotojams. Kalbėdamas pakeltu balsu ir keikdamasis rusiškais „matais“, jis sakė: „Aš negaliu išspręsti šios problemos nepaisant visų mano ryšių ir pažinčių“.

Prigožinas sakė, kad Rusijos karinės produkcijos dabar pakanka aprūpinti fronte kovojančias pajėgas, o tiekimo sunkumai, su kuriais susiduria jo kovotojai, yra sąmoningų sprendimų rezultatas. „Tie, kurie trukdo mums laimėti šį karą, absoliučiai, tiesiogiai dirba priešui“, – sakė jis.

Neskubėkite džiaugtis. Šis įrašas skirtas paaiškinti likusiems gyviems karo nusikaltėliams, kodėl šimtai „Wagner“ samdinių lavonų kasdien tręšia Ukrainos laukus.

Rusija, iš tiesų, turi ginklų ir amunicijos tiek, kad gali sau leisti ją pardavinėti ir taip užsitikrinti pinigų srautą į savo biudžetą. Pirmadienį Jungtiniuose Arabų Emyratuose kas dvejus metus vykstančioje ginklų mugėje Rusija siūlė parduoti ginklų visiems, kas turi pinigų – nuo Kalašnikovo automatų iki raketų sistemų, nežiūrint to, kad Vakarai jai taiko sankcijas dėl karo Ukrainoje.

Ginklų mugėje Emyratai paprastai priima asmenis ir valstybių atstovus, kurie Vakaruose laikomi problemiškais. 2017 m. juose lankėsi Sudano vadovas Omaras al-Bashiras, o Putino tik-tok lėlė Ramzanas Kadyrovas parodose dalyvavo 2019 ir 2021 m.

Vakar lankydamasis Kijeve JAV prezidentas turėjo kišenėje dovanų. J. Baidenas sakė, kad JAV suteiks Ukrainai papildomą 500 mln. dolerių paramą, kurią sudarys artilerijos šaudmenys, prieštankinės sistemos ir oro erdvės stebėjimo radarai. Jis taip pat pažadėjo tolesnes sankcijas Rusijai.

Po vizito, Karo tyrimų instituto analitikų ataskaitoje padaryta išvada, kad JAV prezidento vizitas į Ukrainą invazijos pradžios metinių išvakarėse rodo, kad Vakarai toliau remia Ukrainą. (Nejaugi?!). Analitikai priduria, kad Rusija neturi didelių nepanaudotų kovinės parengties rezervų, todėl mano, kad Ukraina turi potencialo susigrąžinti iniciatyvą 2023 m., jei Vakarai laiku ir pakankamai ją paremtų.

Ukraina pakvietė Gruzijos parlamento delegaciją apsilankyti Kijeve, tačiau šios šalies atstovai atsisakė. Kaip pažymėjo valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ narys Iraklijus Zarkua, susitikimas turėjo įvykti per invazijos metines vasario 24 d.

„Kai aukšti Ukrainos pareigūnai ragina mūsų valstybę atidaryti antrąjį frontą, kai kalinys Saakašvilis, kuriam pareikšta daug rimtų kaltinimų, vadinamas politiniu kaliniu, manau, kad tai nepalieka vietos diplomatiniams santykiams“, – sakė I. Zarkua.

Mums labai liūdna stebėti į kokią duobę ritasi Gruzija. Šalis, kuri, regisi, jau pamiršo, kad dalis jos teritorijos yra okupuota, kad prieš šimtą metų komunistai žudė jų šviesuolius ir intelektualus, o per paskutinius trisdešimt metų su Rusija kariavo du kartus.

Rusija nori išvengti ginkluoto konflikto su NATO, tačiau yra pasirengusi labai rizikuoti. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovė Lena Hallin, pranešė „Reuters“. Ji sakė, kad Rusija kelia karinę grėsmę Švedijai, tačiau jos pajėgos šiuo metu aktyviai dalyvauja Ukrainoje. Ji įsitikinusi, kad Rusija į Švedijos ir Suomijos siekį tapti NATO atsakys kuo greičiau sustiprindama savo karinius pajėgumus netoli Švedijos.

Rusija, be jokios abejonės, kelia grėsmę visiems savo kaimynams.

Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Sergejus Čerevatis sako, kad okupantai „vis dar turi su kuo kovoti, tačiau šių ginklų kokybė skiriasi nuo tų, su kuriais jie pradėjo konfliktą.“ Modernių tankų ir pėstininkų kovos mašinų ženkliai sumažėjo. „Matome, kad mūšio lauke jau pasirodė net BMP-1, kuriuos jie buvo išėmę iš rikiuotės. Atsiranda tankų T-62, kurie taip pat ilgą laiką buvo nebenaudojami arba ilgalaikio saugojimo bazėse. Todėl ir su jais jiems nelabai sekasi“, – sakė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vakarų šalis peržengti „raudonąsias linijas, kurios yra mūsų galvose ir neegzistuoja realybėje“ ir suteikti Ukrainai būtiną karinę pagalbą. Interviu CNN jis paragino sąjungininkus negaišti laiko veltui, būti ryžtingiems ir vieningiems bei kuo greičiau apsispręsti padėti Ukrainai.

G. Nausėda teigė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Varšuvoje aptars Lietuvos saugumą ir „ypač rytinio flango saugumą“. Jis pridūrė, kad Baltijos šalims tiesioginę grėsmę kelia Rusija ir Baltarusija.

Ačiū už tiesius žodžius, Prezidente. Gal ir Jūs kartais paskaitot, ką čia rašinėjam?

Taktinis lygmuo

Per dieną priešas 6 kartus raketomis ir 28 kartus iš oro smogė Donecko, Zaporožės ir Chersono sričių civilinei infrastruktūrai. Rusijos okupantai taip pat surengė 86 atakas salvinėmis ugnies sistemomis. Dėl šių atakų nukentėjo civiliai gyventojai ir buvo padaryta žala civiliams gyvenamiesiems pastatams, mokykloms ir parduotuvėms.

Tolesnių Rusijos oro ir raketų smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Priešo pagrindinės pastangos ir toliau sutelktos į puolamąsias operacijas Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdejevkos ir Šachtarsko ašyse.

Rusija tęsia vadinamąją priverstinę Ukrainos piliečių pasų keitimo operaciją laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose. Rusijos okupacinė Horlivkos administracija nurodė valstybinių organizacijų darbuotojams asmeniniu parašu įgyti Rusijos Federacijos pilietybę. Darbuotojai, kurie iki 2023 m. liepos 1 d. neįgis pasų, bus atleisti iš pareigų.

Per dieną Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 16 oro smūgių į rusų karių ir karinės technikos koncentracijos vietas ir atakavo priešlėktuvinių raketų komplekso šaudymo poziciją.

Be to, Ukrainos pajėgos numušė 3 „Lancet“ tipo bepiločius orlaivius.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 2 priešo priešlėktuvinės gynybos sistemų pozicijas ir rusų salvinės ugnies bateriją.

Prie Bachmuto rusai perėmė sankryžos M-03/T-13-05 kontrolę ir pilnai užėmė pozicijas atkarpoje abipus kelio M-03 nuo pat Minkivkos. Taktine prasme tai reiškia, kad reikalai yra prasti.

Nuotrauka: Apsikabinimas. Šaltinis – Ukrainos prezidentūra.

Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624