Vasario 16-ąją, eidamas 96-uosius metus mirė Helsinkio grupės narys, buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas.
„Visas šio žmogaus gyvenimas buvo skirtas kovai prieš sovietų vergovę, prieš vyraujantį melo ir pažeminimo režimą.
Dėl didžiojo kovotojo už Lietuvos laisvę – Antano Terlecko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems, kuriems teko garbė pažinoti šį kovotoją už teisingumą“, – sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Išskirtinė disidentinė A. Terlecko veikla sovietinės okupacijos metais jam pelnė ne vieną Lietuvos ir kitų valstybių apdovanojimą.
1998 m. jam įteiktas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinas, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medalis, 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius, 2013 m. – Laisvės premija.
2009 m. A. Terleckas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 m. – Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.
A. Terlecką 2023 m. vasario 9 d. su 95-uoju gimtadieniu sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, šeimos nariai, gimtojo Ignalinos krašto žmonės, Velionio bendražygiai ir bendraminčiai.
Su Velioniu galima bus atsisveikinti vasario 18 d., šeštadienį, nuo 10 val. Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) ir vasario 19 d., sekmadienį, nuo 10 iki 15 val. Laidojamas Rokantiškių kapinėse.
Valstybės vadovai pareiškė užuojautas dėl Antano Terlecko mirties
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje Velionio artimiesiems, draugams ir bendražygiams rašoma:
„Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną netekome vieno ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, daug prisidėjusio prie mūsų valstybingumo istorijos tąsos. Antanas Terleckas nuo pat jaunų dienų atsisakė paklusti okupacijos primestai sovietinei tikrovei, ryžtingai jai priešinosi ir nesileido įbauginamas.
Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masinėms protesto akcijoms. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo virto žiežirba, kuri įplieskė nesulaikomą išsivadavimo ugnį“.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen Seimo ir savo vardu išplatintoje užuojautoje rašoma:
„Jis daugeliui kartų buvo pavyzdys, kad laisvės siekio negali užgožti net ir visa represinė sovietų sistema. Nepalaužiamas ryžtas ir valia, įkvėpusi bendražygius, ir padėjo pasiekti svarbiausią gyvenimo tikslą – Lietuvos Nepriklausomybę. Netekome vieno ryškiausių laisvės kovotojų, nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir bendraminčius“, − sako V. Čmilytė-Nielsen.
Už savo veiklą buvo įvertintas: 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi (2004 m.), ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi (2009 m.), Laisvės premija (2012 m.), Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu (2013 m.).
Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės užuojautoje sakoma:
„Netekome išskirtinio Lietuvos patrioto, net ir sunkiausiomis, ne kiekvienam pakeliamomis aplinkybėmis nepailsusio ir nepalaužto kovotojo už laisvę, tačiau visuomet turėsime jo drąsos, atkaklumo ir tikėjimo pavyzdį.
Sovietų valdžios persekioto, kalinto ir tremto Antano Terlecko atsidavimas laisvos Lietuvos tikslui žadino ir drąsino kitus, jis skyrė šiai kovai ilgus gyvenimo metus, niekuomet nesuabejojęs jos prasmingumu ir nesileisdamas į kompromisus su savąja sąžine.
Reiškiu nuoširdžią užuojautą Antano Terlecko šeimos nariams, bendražygiams ir visiems, turėjusiems garbę šią iškilią asmenybę pažinti“.
Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai
Prieš 93 metus, 1928 m. vasario 9 d. gimė Antanas Terleckas, kovotojas už Lietuvos laisvę, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos...
Skaityti toliauDetails
Laisvės kovotojas A. Terleckas po daugiau kaip pusės amžiaus grįžo į VU istorikų bendruomenę
92 metų gimtadienį ką tik paminėjusiam politiniam tremtiniui, laisvės kovotojui, Laisvės premijos laimėtojui ir Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir Istorijos-filologijos...
Skaityti toliauDetails
Lietuvos laisvės lygai – 40
Antanas Terleckas | llks.lt nuotr. Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga...
Skaityti toliauDetails
Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui sukanka 90!
Vasario 9 d. Antanas Terleckas, kovotojas už Lietuvos laisvę, aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas...
Skaityti toliauDetailsA. Zolubas. Nelengva ginti savo garbę ir orumą
Antanas Terleckas | llks.lt nuotr. Taip jau atsitiko, kad Antanas Terleckas – Lietuvos rezistentas, visą gyvenimą kovojęs už tautos teisę...
Skaityti toliauDetails
Kaune vyks Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas
Sausio 30 d., ketvirtadienį, 16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaune) vyks Lietuvos laisvės šauklio, žinomo rezistento...
Skaityti toliauDetails
A.Terleckas: Nejau taip bijome žodžio TIESOS, kad pradėjome kovoti su vaikais?
Antanas Terleckas | S.Venskaus nuotr. Laisvės premijos laureato Antano Terlecko kalba, pasakyta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Ekscelencija Lietuvos Respublikos...
Skaityti toliauDetails
Lietuvos laisvės kovotojui Antanui Terleckui įteikta Laisvės premija (nuotraukos)
Vydas Gedvilas Antanui Terleckui įteikia 2012-ųjų metų Laisvės premiją | lrs.lt nuotr. Sausio 13 d. Seime vykusio iškilmingo minėjimo, skirto...
Skaityti toliauDetails
Seime bus pristatytos dvi parodos: „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir „Laisvės šauklys“
Kalnų parke AntanasTerleckas ir Laima Pangonytė 1989.09.02 | lt.wikipedija.org nuotr. Sausio 13 d., sekmadienį, 9.20 val. Seime, Parlamento galerijoje (I...
Skaityti toliauDetailsLaisvės premija paskirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises A.Terleckui
Antanas Terleckas | S.Venskaus nuotr. Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2012 metų Laisvės premiją...
Skaityti toliauDetails
Didžiausia Garbė Lietuvos Vyčiui Antanui Terleckui !
Ir slovingos Lenkijos karininkui!
Be baimės. Diplomatinių plonybių. Be savanaudžio žabtų. Arogancijos. Valdžios griebimo, ištaikius momentą. Garbė tautai tokių turėti.
Amžinosios šviesos linkiu šiam Lietuvos sūnui ir kovotojui. Užuojauta artimiesiems. Liūdna, kai išlydime gyvosios istorinės atminties liudininkus amžinojo poilsio, bet jų meilė ir pasiaukojimas išmokė mus vertinti ir ginti laisvę, mylėti Tėvynę ir žmones.
Amžinai liksime dėkingi.
Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, Wilno nasze
Arvydas JUOZAITIS: 1987-1988 metai ir Antanas Terleckas
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/arvydas-juozaitis-1987-1988-metai-ir-antanas-terleckas/