Senolių sveikata. Kodėl ji susilpnėja žiemą?

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, senyvi žmonės – sparčiausiai visoje Bendrijoje auganti Lietuvos visuomenės grupė: jau 2030-iais kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Ekspertų teigimu, opi ne tik spartaus senėjimo problema, bet ir iššūkiai, su kuriais pagyvenę žmonės susiduria kiekvieną dieną. Jie – priklausomi nuo metų laiko ir, pavyzdžiui, žiemą itin kenčia jų fizinė ir emocinė sveikata.

„Dėl žvarbaus ir šalto oro žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, o tai lemia ir artimesnį kontaktą su kitu asmeniu. Be to, šildomų patalpų oras išsausėja, tad jose lengviau plinta įvairūs virusai ir bakterijos, ypač, kai esame šalia vienas kito. Visa tai lemia šaltuoju metų laiku išaugusių susirgimų užkrečiamomis ligomis skaičių, ypač tarp senjorų“, – teigia „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

Anot jo, užsikrėtimui po kontakto su sergančiu reikalinga tam tikra viruso koncentracija, kuri leistų jam plisti organizme, tačiau, jeigu imunitetas iki to laiko sugeba „susidoroti“ su virusu, ligos išvengti pavyksta. Deja, senolių imunitetas yra natūraliai silpnesnis ir jo formavimosi procesas yra lėtesnis nei jauno ar vidutinio amžiaus žmonių, tad jie gerokai dažniau serga užkrečiamomis ligomis.

„Mažiau efektyvią senjorų natūralią kūno apsaugą lemia ir kiti faktoriai – dažnai prastesnė jų mityba, žemas fizinio aktyvumo lygis, blogiau veikiantis žarnynas, kuriame yra didžioji žmogaus imuninės sistemos dalis, gretutinės ligos ir įvairūs vartojami vaistai, neigiamai veikiantys imunitetą“, – sako R. Blynas.

Kaip pasirūpinti fizine sveikata?

Vaistininkas dalijasi patarimais, kurie padės sustiprinti imuninę sistemą ir tokiu būdu sumažinti gresiančią užkrečiamų ligų riziką.

• Kuo daugiau laiko praleisti gryname ore ir judėti, jeigu tik leidžia galimybės:

„Galima išeiti pasivaikščioti, pavyzdžiui, su šiaurietiškomis lazdomis, ar užsiimti kita aktyvia veikla, kuri išjudintų sąnarius, raumenis ir visą organizmą priverstų veikti greičiau. Jeigu visą dieną gulėsime ar sėdėsime vienoje vietoje, sustabarės kūnas ir visos organizmo sistemos ims veikti lėčiau“, – aiškina R. Blynas.

• Užtikrinti visavertę mitybą – racione turėtų būti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kad pavyktų organizmą praturtinti natūraliais vitaminais ir mineralais;
• Vengti besaikių fizinių darbų, kurie lemia pervargimą ir išsekimą;
• Pakankamai laiko skirti miegui ir poilsiui – jie užtikrina sklandų visų organizmo funkcijų, tarp jų ir virškinimo ar natūralios apsaugos, veikimą;
• Naudoti papildomas, organizmo imunitetą stiprinančias, priemones:

„Dažnam net su visaverte mityba nepavyksta gauti visos reikalingos vitaminų ir mineralų paros dozės – ne išimtis ir vyresni žmonės. Jų stoką kompensuoti padės kokybiški maisto papildai, kurių sudėtyje yra kūno imunitetą stiprinantys vitaminai C ir D bei mineralas cinkas. Teigiamai imuninę sistemą veikia ir ežiuolė, didinanti atsparumą užkrečiamoms ligoms, imbieras, sudarantis apsauginį barjerą, kuris trukdo virusams daugintis, kordicepsas, resveratrolis ir kvercetinas, kurie mažina priešuždegimines reakcijas bei omega-3 rūgštys, gerinančios imuninių ląstelių veiklą. Tam, kad šias medžiagas organizmas įsisavintų greičiau ir geriau, būtų pravartu vartoti ir gerąsias bakterijas, kurios stiprina žarnyno darbą“, – priduria „Camelia“ vaistininkas.

Iššūkiai psichikai

Nemokamas draugystės pokalbių, emocinės ir informacinės pagalbos paslaugas senjorams teikiančios „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė aiškina, kodėl žiemą ypač suprastėja senolių emocinė sveikata:

„Šaltuoju metų laiku dienos trumpos, jose – mažai saulės šviesos ir šilumos, o tai tiesiogiai veikia žmogaus emocijas ir dažnai sukelia niūrias mintis ar nereikalingumo jausmą. Visa tai ypač paveiku jautriems, emocinius išgyvenimus patiriantiems asmenims, pavyzdžiui, vienišiems ar pasiligojusiems senjorams. Tamsa už lango „paryškina“ tamsą ir žmogaus viduje, tad ji pradeda slėgti dar labiau.“

Vienišumo jausmą lydi ir įvairios negatyvios emocijos – baimė, nesaugumo jausmas, liūdesys, pyktis, kaltė ar gėda. Laikui bėgant jos perauga į ilgalaikes negatyvias jausmines būsenas, pavyzdžiui, depresiją, nerimą, apatiją, nelaimingumą, kančią ir tuštumos jausmą.

„Dėl suprastėjusios vyresnių žmonių emocinės sveikatos „kalta“ ne tik žiema, bet ir visuomenėje vyraujantis požiūris į šiuos žmones – jiems dažnai tenka susidurti su atstūmimu, nepagarba, netolerancija ir nepakantumu, dėl to jie jaučiasi nematomi ir negirdimi. Dėl šios priežasties senjorai neretai savo sveikatai skiria mažesnį dėmesį, ignoruoja patiriamus negalavimus, savotiškai pasiduoda ir nebenori gyvenime nieko keisti“, – pastebi „Sidabrinės linijos“ atstovė.

Pataria, kaip stiprinti emocinę sveikatą

K. Čiuželienės teigimu, gana didelė problema, apsunkinanti bendravimą su vyresnio amžiaus žmonėmis yra išankstinės nuostatos, kad jie nėra lygiaverčiai visuomenės nariai. Jie nori realizuoti save per veiklas, pomėgius, savanorystę ir siekį dalintis savo darbais ar kūriniais su kitais.

„Raktas į kito širdį yra klausymas ir pastangos išgirsti, todėl labai svarbu atsisakyti išankstinių nuostatų ir pabandyti nuoširdžiai suprasti senjorą bei jo šiandieninius jausmus, o tada įvyks ir nuoširdus pokalbis. Jis ne tik suteiks išminties ir vertingų gyvenimo pamokų, bet ir padės pagrindus gražiai draugystei“, – teigia „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė.

Ne ką mažiau už nuoširdų pokalbį svarbus ir priklausymas bendruomenei ar tam tikrai grupei, ateities planų kūrimas, idėjų generavimas, savišvieta bei informacijos rinkimas jiems suprantamomis ir lengvai prieinamomis priemonėmis. Tad, vertėtų jiems pasiūlyti išbandyti apsilankymą trečiojo amžiaus universitetuose ar kituose vyresnio amžiaus žmones buriančiuose susitikimuose.