R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas

Anzelmas Algimantas Matūnas gimė 1923 m. sausio 11 d. Šakių aps. Lekėčių vls. Šėtijų k. Viktoro ir Onos Matusevičių šeimoje.

Buvo vyriausias vaikas šeimoje. Anksti neteko motinos (mirė 1935 m.). Tėvas priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, buvo aktyvus Lekėčių krašto visuomenininkas.

Dirbo Šėtijų k. pradžios mokyklos vedėju, vėliau – Sirvydų k. mokyklos mokytoju. 1938 m. visoje Lietuvoje inteligentijai ėmus lietuvinti savo pavardes, Matusevičių šeima tapo Matūnais.

A. A. Matūnas mokėsi Eiciūnų (Paežerėlių vls.) pradžios mokykloje, Vilkijos (Kauno aps.) gimnazijoje. 1943 m., dar nebaigęs gimnazijos, vedė Salomėją Skaisgirytę ir ėmėsi ūkininkauti tėviškėje.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai A. A. Matūnas tapo partizanu. Po 1946 m. kovo 5 d. raportu „Dėl kautynėse žuvusių partizanų“ jis pasirašė kaip Tauro apygardos Vytauto rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vadas.

Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai ruošia bunkerį. 1949 m. birželio 2 d. Keičiasi kibirais Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas ir Vytauto rinktinės adjutantas A. A. Matūnas-Neptūnas, šalia stovi Vytauto rinktinės partizanė Vėtra | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių nuotr.

1947 m. sausio 30 d. Vytauto rinktinės 2-osios kuopos vado Algirdo Leonavičiaus-Vyties rašto „Pasyvių kovotojų būrių vadams dėl lėšų spaudos leidiniui „Laisvės žvalgas“ ir partizanų šeimoms rinkimo“ nuorašą patvirtino kaip Vytauto rinktinės vado adjutantas ir šias pareigas ėjo iki 1948 m. pabaigos.

1949 m. kovo 21 d. Tauro apygardos vado Aleksandro Antano Grybino-Fausto įsakymu Nr. 8 Žalgirio rinktinės vado adjutantas A.A. Matūnas-Neptūnas, jam pačiam prašant, buvo grąžintas į Vytauto rinktinę ir pradėjo eiti jos vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro adjutanto pareigas.

Po 1950 m. balandžio 9 d. Tauro apygardos Vytauto rinktinės įsakymu Nr. 8 Neptūnas pasirašė kaip šios rinktinės vadas.

Tauro apygardos partizanai su Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadovybe. Apie 1950 m. Pirmoje eilėje iš kairės: antras – Vytauto rinktinės vadas A. A. Matūnas-Neptūnas, trečias – srities Visuomeninės dalies viršininkas Konstantas Baliukevičius-Rainys; antroje eilėje iš kairės: pirmas – l. e. Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas Antanas Jonas Pužas-Gintaras, antras – l. e. Tauro apygardos vado pareigas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, trečias – Lie¬tu¬vos lais¬vės ko¬vos są¬jū¬džio (LLKS) Ta¬ry¬bos na¬rys ir srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis, ketvirtas – Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Feliksas Žindžius-Tigras, penktas – neatpažintas partizanas | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių nuotr.

1950 m. birželio 22–23 d. Vilkaviškio r. Žiūrių-Gudelių k. apylinkėse, pelkėtoje vietoje netoli Žiūrių ežero, MGB vidaus kariuomenės 353-iojo šaulių pulko kareiviai kartu su stribais vykdė karinę čekistų operaciją, kurioje dalyvavo 67 šaulių pulko kareiviai ir 4 karininkai, 30 stribų ir 7 operatyviniai darbuotojai.

Partizanams nukovus MGB vidaus kariuomenės seržantą ir eilinį, birželio 23 d. naktį į pagalbą buvo atsiųsti dar 33 šaulių pulko kareiviai.

Per kautynes žuvo Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas kartu su broliu partizanu Vygandu, Tauro apygardos štabo nariu Juozu Tamaliūnu-Stumbru, partizanais Jonu Raulinaičiu-Lokiu ir Juozu Žemaičiu-Kantu.

Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai ruošia bunkerį. 1949 m. birželio 2 d. Priekyje stovi Tauro apygardos Vytauto rinktinės adjutantas A. A. Matūnas-Neptūnas, partizanė Vėtra ir apygardos vadas A. A. Grybinas-Faustas | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių nuotr.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Šakiuose, Marijampolėje. Vėliau užkasti Marijampolės šiukšlyne.

A.A. Matūno žmona Salomėja kartu su dukra Liucija 1945 m. rugpjūčio 29 d. buvo ištremtos į Permės (Molotovo) sr. Gainų r. Čia gimė antroji duktė Gražina. Visos paleistos grįžo į Lietuvą.

Sesuo Gražina Matūnaitė (g. 1925 m.) buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo ryšininkė. 1947 m. tapo šios rinktinės partizane.

Paminklas 1950 m. birželio 23 d. Žiūrių ežero prieigose žuvusiems Tauro apygardos štabo nariui J. Tamaliūnui-Stumbrui, Vytauto rinktinės vadui A. A. Matūnui-Neptūnui, partizanams V. Matūnui, J. Raulinaičiui-Lokiui ir J. Žemaičiui-Kantui atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas. Vilkaviškio r. Pilviškių sen. Žiūrių-Gudelių k. Žiūrių ežero pakrantė. Atidengtas 2003 m. R. Rusteikos, V. Šato ir žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu, 2005 m. | J. Vaitkaus nuotr.

Žuvo 1948 m. vasario 19 d. Šakių aps. Lukšių vls. Agurkiškės k. apylinkių miške kartu su dviem bendražygiais.

2002 m. gegužės 14 d. A. A. Matūnui (kaip Matusevičiui) pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

Autorė yra LGGRTC vyriausioji istorikė