Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Kandidatas į Čekijos prezidentus nesiųstų karių, jei Lietuva būtų užpulta

Rusijos agresijos apžvalga 2023 01 23

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-01-23 16:22:15
4
Kandidatas į Čekijos prezidentus nesiųstų karių, jei Lietuva būtų užpulta. Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

Baltijos šalys – Estija, Latvija,ir Lietuva bendrai paragino Vokietiją sustiprinti savo lyderystę ir siųsti savo tankus Ukrainai, taip dar labiau spausdamos Berlyną greičiau padėti Kijevui kare su Rusija.  

„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, raginame Vokietiją nedelsiant aprūpinti Ukrainą tankais  „Leopard”, – socialiniame tinkle  „Twitter” pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras.

 „To reikia, kad sustabdytume Rusijos agresiją, padėtume Ukrainai ir greitai atkurtume taiką Europoje. Vokietijai, kaip pirmaujančiai Europos galiai, šiuo atžvilgiu tenka ypatinga atsakomybė”.

Šis pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Vokietija ir Vakarų sąjungininkės nepriėmė jokio sprendimo dėl to, ar Berlynas sutiks siųsti savo tankus  „Leopard 2” į Ukrainą, ar leis tai padaryti kitoms juos turinčioms šalims.

Kitą dieną po šio pareiškimo, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok Prancūzijos televizijos kanalui LCI sakė, kad Lenkija oficialiai neprašė Berlyno sutikimo pasidalyti kai kuriais Vokietijoje pagamintais tankais  „Leopard”, tačiau pridūrė, kad „jei mūsų paprašytų, mes tam netrukdytume”.

Vokietijos pareigūnai „žino, kokie svarbūs yra šie tankai”, todėl  „dabar apie tai diskutuojame su savo partneriais”, – LCI paskelbtuose interviu įrašuose sakė A. Berbok.

Mums regisi, kad visi europiečiai jau žino, kad Vokietija žaidžia „durnių” pati su savimi ir bet kuriuo atveju, šį žaidimą jau pralošė.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis sakė, kad jei NATO ir Europos Sąjungos narė nesutiks perduoti Ukrainai tankų „Leopard”, jo šalis yra pasirengusi sukurti „mažesnę koaliciją” šalių, kurios vis tiek atsiųstų savo tankus.

„Nuo karo pradžios praėjo beveik metai”, – sakė M. Moravieckis sekmadienį paskelbtame interviu Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP.

„Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų įrodymus galima pamatyti per televiziją ir „YouTube”. Ko dar reikia Vokietijai, kad ji atvertų akis ir pradėtų veikti pagal Vokietijos valstybės potencialą?”

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas sekmadienį netikėtai apsilankė Kijeve, susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo, kad Didžioji Britanija „palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės”.

Kelionės metu B. Džonsonas aplankė Borodianką ir Bučą – Ukrainos sostinės priemiesčius, kurie Vakaruose tapo žiaurumų sinonimu, kai Rusijos pajėgos pirmajame invazijos etape veržėsi į Kijevą.

„Jūs laimėsite ir išstumsite visus rusus iš savo šalies, bet mes būsime čia ilgą laiką. Ir taip pat norėsime padėti jums atsikurti”, – sakė jis, kalbėdamas per vertėją. B. Džonsonas atmetė prielaidas, kad jo veikla Ukrainoje gali būti vertinama kaip kenkimas Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui R. Sunakui.

Frazė „palaikysime, kiek reikės” mums primena amžinatilsį sovietinį dinozaurą A. Brazauską, kuris mėgdavo sakyti taip: „gerai, kai yra gerai, ir blogai, kai yra blogai, bet kartais, kai yra blogai, yra gerai, o kai yra gerai, yra blogai.”

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad korupcija – nuolatinė šalies problema, kurią karas su Rusija nustūmė į antrą planą, – nebus toleruojama, ir pažadėjo, kad šią savaitę bus priimti svarbiausi sprendimai dėl jos panaikinimo.

„Noriu, kad būtų aišku: nebus grįžta prie to, kas buvo praeityje, prie to, kaip gyveno įvairūs žmonės, artimi valstybės institucijoms, arba tie, kurie visą gyvenimą praleido siekdami užimti kėdę”, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.

Pernai suteikusi Kijevui kandidatės statusą, ES kovos su korupcija reformas iškėlė kaip vieną iš pagrindinių reikalavimų.

„Šią savaitę bus priimami atitinkami sprendimai”, – sakė V. Zelenskis.  „Sprendimai jau parengti. Šiuo metu nenoriu jų viešai skelbti, bet viskas bus teisinga”.

Jis nenurodė pareigūno tapatybės, tačiau naujienų pranešimuose buvo teigiama, kad laikinai einantis regioninės plėtros viceministro pareigas Vasilijus Lozinskis buvo sulaikytas dėl įtarimų paėmus kyšį.

Atnaujintas dėmesys korupcijai taip pat susijęs su gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu po to, kai vienas laikraštis pranešė, kad kariuomenė tariamai apsirūpino maisto produktais labai išpūstomis kainomis.

Reznikovo ministerija šiuos kaltinimus pavadino  „melagingais” ir paprašė parlamento komiteto atlikti tyrimą.

Stokholme vykę protestai prieš Turkijos blokuojamą Švedijos siekį įstoti į NATO, įskaitant Korano kopijos sudeginimą, smarkiai padidino įtampą su Turkija.

„Griežčiausiai smerkiame niekšišką išpuolį prieš mūsų šventąją knygą… Leidimas vykdyti šį antiislamišką aktą, nukreiptą prieš musulmonus ir įžeidžiantį mūsų šventas vertybes, prisidengiant saviraiškos laisve, yra visiškai nepriimtinas”, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.

Taip Turkija sureagavo į prieš imigrantus nusiteikusio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politiko išpuolį, kai jis netoli Turkijos ambasados sudegino Korano kopiją.

Turkijos ministerija paragino Švediją imtis reikiamų veiksmų prieš kaltininkus ir pakvietė visas šalis imtis konkrečių veiksmų prieš islamofobiją.

Mieste vyko atskiras protestas, kuriuo buvo palaikomi kurdai ir protestuojama prieš Švedijos siekį įstoti į NATO. Grupė proturkiškų demonstrantų taip pat surengė mitingą prie ambasados. Visiems trims renginiams buvo gauti policijos leidimai.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstriomas (Tobias Billström) pareiškė, kad islamofobinės provokacijos yra pasibaisėtinos.  „Švedijoje galioja toli siekianti saviraiškos laisvė, tačiau tai nereiškia, kad Švedijos vyriausybė ar aš pats pritariame reiškiamoms nuomonėms”, – socialiniame tinkle  „Twitter” pareiškė T. Bilstriomas.

Koraną sudegino Danijos kraštutinių dešiniųjų politinės partijos  „Kietoji linija” lyderis Rasmusas Paludanas. R. Paludanas, kuris taip pat turi Švedijos pilietybę, praeityje jau yra surengęs keletą demonstracijų, kuriose degino Koraną.

Primityvu ir apgailėtina. Iš abiejų pusių. Jeigu vieno puspročio veiksmai gali paveikti visos valstybės užsienio politiką, tegu ir apsimestinai, mes, kaip žmonija, niekur nepažengėme nuo gilių viduramžių. Ir tada, ir dabar, karai kyla dėl to, kad vienas karalius kitam neva rodo špygą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas populiariai paaiškino karo Ukrainoje esmę:  „Partneriai turi suvokti tiesą: deja, pasauliniame laive yra skylė, o Ukraina yra dalis įgulos, kuri kovoja už laivo išlikimą. Laukimas ir sėdėjimas nepadės”.

Pasak Podoliako, norint išgelbėti pasaulinę taiką simbolizuojantį  „laivą”, prireiks bendrų veiksmų.

Bijome, kad kol laivas nepradės skęsti, bendrų veiksmų nebus. Ir, tiesą pasakius, kai kurie keleiviai kaip tik kels dar didesnį chaosą, bandydami išsigelbėti patys, o ne laivą.

Vienas toks šio laivo keleivis, kandidatas į Čekijos prezidentus Andrejus Babišas jau pareiškė, kad nesiųstų Čekijos karių padėti Lenkijai ar Baltijos šalims, jei jos būtų užpultos.

Šis pareiškimas nuskambėjo per debatus su antruoju kandidatu Petru Pavelu, praneša novinky.cz. Pareiškimas sukėlė daug klausimų, nes Čekija yra NATO narė ir privalo laikytis Aljanso 5 straipsnio susitarimų. Jame numatyta, kad vienos aljanso šalies užpuolimas laikomas visų aljanso narių užpuolimu ir visos šalys dalyvauja atremiant agresiją.

„Ne, žinoma, ne. Noriu taikos, nenoriu karo. Ir jokiu būdu nesiųsčiau mūsų vaikų ir mūsų moterų vaikų į karą”, – sakė buvęs ministras pirmininkas.

Tai va taip.

Operacinis lygmuo

Prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Ukraina gali laimėti karą su Rusija jau šiais metais, jei ukrainiečiai išliks vieningi.

 „Karo sparta (t.y. pabaiga) priklauso nuo kelių dalykų: nuo jėgų Ukrainos viduje ir jėgų iš išorės – partnerių pagalbos. Negalima leisti, kad procesai sulėtėtų nei iš išorės, nei iš vidaus, nes tai pratęstų karą”, – sakė jis per susitikimą su studentais Kijevo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete, pranešė prezidento interneto svetainė. V. Zelenskis atmetė teiginį, kad Ukrainos pergalė nėra būtina, arba kad dalinė pergalė yra priimtina.

Kartu jis sakė, kad svarbiausias Ukrainos kariuomenės resursas yra jos personalas, kuris turi būti saugomas.  „Žmonės yra ne tik svarbūs, bet ir svarbiausi”, – sakė Zelenskis. Atsakydamas į klausimą apie Ukrainos kariuomenės personalo papildymą, valstybės vadovas teigė, kad karinei vadovybei buvo pavesta sukurti rezervus, kad gynėjai galėtų atsigauti po kovinių operacijų.

Dėkodamas Vokietijai už IRIS–T sistemas, interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD Ukrainos prezidentas sakė, kad Ukrainai reikia apsaugos mūšio lauke. Svarbi artilerija, salvinės ugnies sistemos, šarvuočiai, tankai.

„Tai tokia įranga, kurios mums tikrai trūksta, nėra ko slėpti. Taip pat trūksta šaudmenų visiems minėtiems ginklams” – sakė jis.

Ukrainos dangui apsaugoti reikalingos oro gynybos sistemos.  „Turime apsaugoti žmones, namų stogus. Matote, kaip žmonės žūsta nuo Irano bepiločių lėktuvų smūgių ir raketų. Miestai ir kaimai tapo mūšio lauku.” Zelenskis dar įvardino, kad Ukrainai reikia lėktuvų ir tolimojo nuotolio raketų.

Tuo tarpu Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) apkaltino Ukrainą, kad ši šalies branduolinėse elektrinėse laiko Vakarų tiekiamus ginklus. Nepateikus jokių įrodymų SVR teigia, kad į Rivnės atominę elektrinę Ukrainos šiaurės vakaruose buvo pristatyti JAV tiekiami raketų paleidimo įrenginiai HIMARS, priešlėktuvinės gynybos sistemos ir artilerijos šaudmenys.

Net jeigu tai tiesa, tai ką? Ukrainos pajėgos yra savo šalies teritorijoje ir ją gina nuo teroristų, karo nusikaltėlių ir marodierių.

“Wagner” savininkas Jevgenijus Prigožinas prarado galią ir pasitikėjimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino akyse dėl nesėkmingų bandymų užimti Bachmutą, o jo žvaigždė pradėjo leistis, žiniasklaida cituoja JAV Karo tyrimų instituto analitikus. Jų nuomone, V. Putinas tikriausiai kreipėsi į jį ir armijos generolą S. Surovikiną, kad pirmasis užkariautų kuo didesnę teritoriją, o antrasis morališkai palaužtų ukrainiečius masinėmis raketų atakomis.

Mums belieka tik apmaudžiai gūžtelėti pečiais. Analitikai šiame centre aiškiai neturi supratimo, nei kas yra Rusija, nei apie joje vykstančius procesus.

Ne, mielieji, niekas nuo nieko nenusigręžė ir jokios žvaigždės niekur nenusileido, nebent – vakariečių, vertinančių pagal savo supratimą ir mentalitetą, galvose. Ir virėjas, ir tik–tokeris, ir Surovikinas su Gerasimovu yra to paties žaidimo dalis, įvairiais kampais pateikiama naiviems vakariečių analitikams.

Pamokos neišmokot, sėskit, du.

Taktinis lygmuo

Visoje Ukrainoje tebėra didelė grėsmė, kad Rusija smogs sausumos, jūros ir oro raketomis bei dronais kamikadzėmis.

Per dieną priešas surengė 4 raketų ir 5 oro smūgius, taip pat daugiau kaip 40 kartų apšaudė salvinėmis ugnies sistemomis.

Okupantai nesėkmingai bandė pulti Avdijevkos, Lymano ir Zaporožės ašyse bei toliau atakavo Ukrainos gynybos pajėgas Bachmuto kryptyje. Kitose fronto linijose Rusijos pajėgos lieka gynyboje.

2023 m. sausio 18–21 d. prie Vynogradovos ir Brylivkos miestų (Chersono sritis) buvo dislokuotos papildomos rusų karinės pajėgos. Naujai atvykę kariai ginkluoti tik šaulių ginklais, neperšaunamas liemenes dėvėjo tik nedaugelis, nepastebėta jokios karinės įrangos.

Priešas ir toliau patiria nuostolių. Remiantis turima informacija, Dnieprorudnio miesto ligoninė (Zaporožės sritis) pilna sužeistų rusų karių. Vien pastaruoju metu į ligoninę pristatyta apie 150 užpuolikų. Tuo pat metu dauguma ligoninės darbuotojų atsisakė bendradarbiauti su okupantais, todėl okupantai buvo priversti pasitelkti gydytojus ir kitą personalą iš Rusijos Federacijos.

Per dieną Ukrainos karinės oro pajėgos surengė 3 oro smūgius į priešo karių susitelkimo vietas. Buvo numuštas 1 priešo bepilotis orlaivis  „Orlan–10”.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 4 rusų karių koncentracijos vietas ir 3 amunicijos sandėlius.

Dėkojame, kad esate kartu ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis. Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Čekijos diplomatinių santykių sukakties proga Prahoje atidaryta paroda „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis“
  2. Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  3. Vyks Čekijos Karlovi Varų kino šventė
  4. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 16 10:30
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 26 11:00
  7. Putino pasiūlytos paliaubos – klasta
  8. Pasitikėjimo ir tikėjimo kredito linijos Rusijai uždarytos
  9. Specialusis tribunolas kolektyviniam putinui surovikino veidu
  10. Kur smogs naujas geležinis Ukrainos kumštis?
  11. Kremlius Ukrainoje jau sunaikino keturis „bradlius“, kurių ten dar nėra
  12. Ar Kremlius ryšis pulti Lvovą?
  13. D. Medvedevo nurodymai aljansui
  14. Nesutarimai, džiuginantys karo nusikaltėlius Kremliuje
  15. Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Lietuvą ir Latviją Čekija priskiria Žečpospolitai, kuriai, inkorporavę baltus, vadovavo lenkai. Čekija turi teritorinių sąskaitų su slaviškąja Žečpospolitos dalimi (Moravija), todėl su Lenkija kalba rezervuotai – štai, kur aštri vinis, išlindus aštriu galu Lenkijai iš praeities.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Kaimynė rūpinasi nepraleisti progos iš šlubuojančių FR ir DE perimti iniciatyvą į savo rankas, turėdama planuose ir Panslavijos sukūrimą. Čekija budi,nes jau turi istorinės patirties su šia kaimyne.

      Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Stebėtis tuo, kad kitos Vakarų valstybės mus laiko Lenkijos dalimi, t. y. lenkais, netenka: priėmėm Seime ir Prezidentas patvirtino mūsų raidyne lenkišką W raidę, lenkmečio Seimas stengiasi prastumti ir lenkiškus diakritinius ženklus mūsų raidyne. Vyksta bendri Seimai su Lenkija. Beto Lenkija eskaluoja Liublino ir Lietuvos pagalbos vaduojant Ukrainą trikampį, nors Ukraina nuo senų laikų UKraina teritorinių sąskaitų Lenkijai irgi turi.
    Vakarai, žodžiu, atsargiai žiūri į iš prigimties imperinius Lenkijos žingsnius ir, kadangi tapatina mus su Lenkija, atsargiai žiūri ir į mūsų “bendras pratybas” su ja. Būkime biedni, bet teisingi.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 metai ago

      Nepamenu kurio amžiaus Europos žemėlapyje yra pavaizduota Lenkijos karalystė. Lietuvos nėra. Ji ištirpdyta karalystėje.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui
  • Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus
  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?

Kiti Straipsniai

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

2025 06 27
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai | archyvai.lrv.lt nuotr.

Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – paminklas 1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelyje nužudytiems žmonėms atminti, 1989–1990 m. | K. Laužadžio nuotr.

Prisimename 1941-ųjų birželio 24–25 d. Rainių žudynes

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Migracijos departamentas

Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai