Lietuvoje siekiama didinti aukštojo mokslo prieinamumą ir visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo.
Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė aukštojo mokslo socialinės dimensijos 2023–2026 m. plėtros pirmenybių projektą ir teikia jį viešosioms konsultacijoms.
„Socialinė ekonominė aplinka turi didelės įtakos jaunuolių motyvacijai, pasirengimui ir galimybėms studijuoti aukštojoje mokykloje.
Neretai mokyklas baigę abiturientai studijų nesirenka ne todėl, kad neturi gabumų, o dėl to, kad nesulaukia palaikymo artimoje aplinkoje, nemato galimnybių.
Dėl to siekiame atverti visas galimybes jauniems žmonėms.
Tikslas parengti Lietuvos aukštojo mokslo socialinės dimensijos planą numatytas ir Vyriausybės programoje, jis rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinius tyrimus, užsienio šalių patirtį.
Surinkti duomenys rodo, jog būtina plėsti aukštojo mokslo prieinamumą ir didinti jo įtrauktį, kurti geresnes sąlygas jaunuoliams iš socialiai jautrios aplinkos ne tik pradėti studijas, bet ir jas sėkmingai užbaigti, pasinaudoti įgytais gebėjimais“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak ministrės, socialinės dimensijos įgyvendinimas Lietuvoje padėtų sudaryti lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą tiems, kurie dėl nepalankių sąlygų negalėjo siekti aukštojo mokslo, nors atitinka priėmimo į aukštąjį mokslą reikalavimus.
Aukštojo mokslo prieinamumą numatoma didinti kompleksinėmis priemonėmis
Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra siekiama užtikrinti, kad įstojusių į aukštąją mokyklą, studijuojančių ir įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją studentų socialinė sudėtis visose studijų pakopose atitiktų įvairialypę visuomenės socialinę sudėtį.
Visuomenės grupėmis, kurioms siekiama suteikti pagalbą įgyti aukštąjį išsilavinimą, yra jautrios socialinės-ekonominės aplinkos asmenys, susiduriantys su finansiniais, akademiniais ir žinių prieinamumo iššūkiais.
Taip pat asmenys, turintys individualiųjų poreikių, kylančių dėl negalios, bei vyresnio amžiaus stojantieji į aukštąsias mokyklas.
Pagal siūlomą projektą, aukštosioms mokykloms, siekiančioms užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, numatoma teikti finansinę ir metodinę pagalbą, atnaujinti finansinės paramos studentams modelį, apimantį stipendijas ir paskolas.
Socialinė dimensija būtų įtraukiama į struktūrinius aukštojo mokslo procesus – studijų lankstumo galimybes, aukštųjų mokyklų finansavimo bei valstybės finansuojamų vietų skirstymo mechanizmus.
Dar birželio mėnesį Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kurios parengtos bendradarbiaujant su Prezidentūra.
Numatyta, kad nuo 2024 m. priimant pirmakursius į aukštąsias mokyklas atsiras papildoma varžytuvinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, jau turintiems praktinės darbo ar savanorystės patirties.
Pagal šią eilę numatoma skirstyti 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau keliant tokius pačius akademinio pasirengimo reikalavimus kaip ir stojantiesiems per pagrindinę varžytuvinę eilę.
Taip pat nuo šių mokslo metų kolegijos siūlo rinktis trumpąsias studijas, kurių plėtra leis suformuoti alternatyvųjį kelią į aukštąjį mokslą.
Trumposios studijos svarbiausios įgijusiesiems profesinį išsilavinimą ir norintiesiems tęsti studijas aukštosiose mokyklose, taip pat asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų – šios studijos leidžia greičiau įgyti kvalifikaciją ir iškart pradėti profesinę karjerą.
Aukštojo mokslo socialinės dimensijos 2023–2026 m. plėtros pirmenybių projektas.
Pastabas ir siūlymus dėl Aukštojo mokslo socialinės dimensijos 2023–2026 m. plėtros prioritetų projekto galima teikti iki sausio 13 d. el. p. Andrius.Zalitis@smsm.lt.
