37 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos frakcijoms, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo nuostatos neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiai visuomeninio transliuotojo ypatingai konstitucinei misijai, Konstitucijos 25 ir 46 straipsnių nuostatoms bei Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Seimo narių grupę Konstituciniame Teisme atstovausianti Seimo narė Agnė Širinskienė atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje pažymi, jog pagal Konstituciją reguliuojant visuomeninio transliuotojo veiklą turi būti nustatytas toks jo veiklos kontrolės modelis, kuris ne tik sudarytų galimybes valstybei veiksmingai kontroliuoti, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo konstitucinę misiją ir naudoja jai įgyvendinti skirtus išteklius.
Taip pat svarbu ir tai, kaip dabartinė visuomeninio transliuotojo kontrolė yra suderinama su iš Konstitucijos 25 straipsnio kylančia visuomeninio transliuotojo misija bei jo nepriklausomumu.
„Taigi, konstitucinis nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos veiksmingos kontrolės modelis apima ne tik vidinę, bet ir išorinę jo veiklos kontrolę. Tokia yra Teismo jurisprudencija. Mūsų, 37 Seimo narių, įsitikinimu, dabartinės LRT įstatymo normos neįtvirtina tokios visuomeninio transliuotojo kontrolės, kurio poreikį akcentuoja Konstitucinio teismo formuluojama doktrina“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.
Be to, pasak jos, dabartinis nacionalinio transliuotojo finansų kontrolės modelis nėra suderintas ir su Europos Komisija (EK). Tad jis neatitinka EK nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes LRT iš esmės yra atskaitinga pati sau, jos nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos, priešingai nei kitų šalių visuomeninius transliuotojus, o tai vis labiau riboja kitų žiniasklaidos priemonių konkurenciją ir iškreipia rinką.
„Tai ypač svarbu kasmet augant LRT finansavimui iš valstybės biudžeto, kuris kitais metais siekia daugiau kaip 60 mln. eurų. Svarbu tai, kad mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas specialiai LRT misijai įgyvendinti būtų tinkamai kontroliuojamas, remiantis ne tik nacionaline teise, bet ir užsienio šalių praktika, Europos Komisijos taisyklėmis. Tad Lietuva nebeturėtų delsti ir nustatyti tinkamus kontrolės mechanizmus, paremtus gerąja praktika, ir tai įtvirtinti nacionaliniuose teisės aktuose“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.
Seimo narės teigimu, akivaizdu, kad LRT, gaudama finansavimą iš valstybės už specialios misijos įgyvendinimą, turi turėti veiksmingą išorinės kontrolę, kuri leistų reikalauti veikti tik misijos ribose ir užtikrinti, kad už teikiamas paslaugas būtų sumokėta tiek, kiek reikia misijai įgyvendinti.
Kontrolė turi būti reguliari ir leidžianti taikyti sankcijas, kai nustatomi veiklos pažeidimai. Na, o kontrolę įgyvendinančios institucijos turi turėti įrankius nurodyti atsisakyti mokėti už paslaugas, kurios nėra suteiktos arba padengti išlaidas, jei jos – neracionalios. Lietuvoje to neturime, tad dabartinis LRT finansavimo modelis ne tik pažeidžia ES reikalavimus, bet ir, mūsų vertinimu, neatitinka Konstitucijos.
Būtent todėl Konstitucinį Teismą pasieksiančiame Seimo narių kreipimesi pažymima, kad egzistuojanti LRT struktūra, taip pat vidinės ir išorinės institucijos, bent iš dalies susijusios su visuomeninio transliuotojo veiklos priežiūra, neužtikrina veiksmingos, nepriklausomos ir nuolatinės LRT kontrolės.
Pavyzdžiui, LRT generalinis direktorius, etikos kontrolierius ir vidaus audito tarnybos vadovas nevykdo LRT misijos įgyvendinimo priežiūros funkcijos. Nei LRT įstatymas, nei LRT įstatai nenustato jokių kitų su LRT valdymu ar priežiūra susijusių kontrolės mechanizmų. Tuo tarpu Valstybės kontrolės, LRT komisijos ir Seimo kontrolė išlieka ribota, epizodiška ir formali, taikoma tik ypatingiems atvejams.
