Seimas priėmė naują Kultūros centrų įstatymo redakciją, kuria nuspręsta išsamiau reglamentuoti kultūros centrų teisinį statusą, tinklą, valdymą, veiklą, finansavimą, vadovų darbo santykius bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius.
Nauju įstatymo reglamentavimu išplėstos ir naujai išdėstytos kultūros centrų funkcijos, ypatingą dėmesį skiriant istorinės atminties gaivinimui, pilietiškumo ugdymui, vietos ir regiono kultūrinio savitumo skatinimui, kultūriniam švietimui, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kultūrinio verslumo skatinimui.
Nuo 2023 m. balandžio 1 d. taip pat keisis kultūros centrų tinklo formavimo principai: atsisakoma kultūros centrų akreditavimo ir skirstymo į kategorijas. Pagal įstatymą, kultūros centrų tinklą sudarys Lietuvos nacionalinis kultūros centras, savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai, pagal sritį kultūros centrai skirstomi į daugiasričius ir specializuotus.
Priimtos įstatymo pataisos leis sustiprinti savivaldybių vaidmenį, užtikrinant ir koordinuojant kultūros centruose teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir sklaidą visoje savivaldybės teritorijoje, taip pat įgalins glaudesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybių teikiant trūkstamas kultūros paslaugas. Nustatoma galimybė kelioms savivaldybėms steigti bendrą kultūros centrą, kurio juridinis statusas būtų viešoji įstaiga.
Pataisos taip pat leis kurti palankesnes darbo sąlygas regionuose, kurie susiduria su aukštos kompetencijos ir tinkamo išsilavinimo kultūros įstaigų vadovų trūkumu, nustatant savivaldybės kultūros centrų vadovų skyrimo į pareigas antrajai kadencijai tvarką: sudaroma galimybė savivaldybių kultūros centrų vadovams dirbti dvi kadencijas iš eilės be viešo konkurso.
