Kokio darbo užmokesčio tikėtis Lietuvoje kitais metais?

Lietuvoje pastebimas nuolatinis atlyginimų augimas, tačiau, deja, bet gyventojai dažniausiai jo nepajaučia.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų katedros docentės dr. Irenos Danilevičienės, darbo užmokestis priklauso nuo daugybės veiksnių.

Vieni jų – vidiniai, tokie, kaip išsilavinimas, kvalifikacija, turima darbo patirtis, o kiti – išoriniai, tokie, kaip ekonominė padėtis, technologijų išsivystymas ir pan.

Darbo užmokesčio dydžiui poveikį turi ir vartojimo krepšelio dydis, kainos, o ypač – infliacijos lygis. Tačiau kokių atlyginimų tikėtis kitais metais, kai pastarosios dydis per metus išaugo kone keturis kartus?

Kaip infliacija veikia gyventojus, jų įpročius?

Nors skelbiama, kad atlyginimai sparčiai auga, tačiau dabar infliacija augimą sparčiai lenkia. Todėl realaus darbo užmokesčio augimo kitais metais gyventojai gali ir nepajusti.

Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Latvija, Estija ir Lenkija, Lietuvoje infliacija – didžiausia, todėl net ir didėjant atlyginimams, dalies gyventojų finansinė padėtis nuolat blogėjo.

Taip atsitiko todėl, kad brango būsto išlaikymas, maisto gaminiai, augo transporto ir namų apyvokos prekių kainos.

Ateinančių metų prognozės nežada nieko gero – tikimasi, kad infliacija sumažės, tačiau sulėtės ir atlyginimų augimas, nes įmonės nepajėgs mokėti tiek, kiek nori gauti darbuotojai.

Didėjant infliacijai, sparčiai auga atotrūkis tarp gaunančių dideles pajamas ir skurstančių asmenų.

Kaip darbo užmokestis keitėsi pastaraisiais metais?

Analizuojant Lietuvos gyventojų finansinę padėtį ilguoju laikotarpiu, matoma, kad pajamos augo dvigubai greičiau nei didėjo infliacija.

Vertinant 8–9 metų laikotarpį, nuo euro įsigaliojimo pradžios, minimalioji mėnesinė alga (MMA) šalyje padidėjo daugiau nei 2 kartus.

Skirtumas – ryškus, tad galima teigti, kad gyventojai tikrai pradėjo gyventi geriau, nes turi daugiau pinigų savo poreikių patenkinimui ir taupymui.

Tačiau dėl pandemijos pasekmių poveikio, sudėtingos ekonominės padėties ir neramumų, šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tūkst. skurstančiųjų, kurie negali sau leisti nueiti į parduotuvę nusipirkti reikalingų maisto gaminių.

Atlyginimo dydis priklauso ir nuo sektoriaus, kuriame dirba gyventojas. „Sodros“ duomenimis, daugiausiai, beveik 17 proc. algos augo administracinėje ir aptarnavimo srityse.

Antroje vietoje, virš 16 proc. – žinių ir ryšių sektorius. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, žemės ūkis bei statybos nesulaukė tokio spartaus atlyginimų kilimo.

Šių sektorių darbuotojams per metus atlyginimas kilo mažiausiai – 9-11 proc. pramonės, transporto, prekybos srityse dėl pabrangusios elektros, prastėjančios situacijos eksporto srityje, atlyginimai tikrai nedidės.

Čia svarbiausiai, kad pastarieji nemažėtų.

Šalyje egzistuoja pajamų nelygybė, kurią norima sumažinti didinant pajamas mažiausius atlyginimus gaunantiems darbuotojams. Tačiau būtina pažymėti, kad atlyginimai negali augti visada.

Artėjant sunkmečiui pirmiausia nukenčia atlyginimai, todėl jei ateityje bus tikimasi pasaulinės recesijos darbdaviai bandys išsaugoti darbo vietas ir tikrai nedidins atlyginimų.

Kaip keisis darbo užmokestis kitais metais?

Siekiant sumažinti skurdo lygį bei didinant pajamas, vadovaujamasi taisykle – kuo mažesnis darbo užmokestis buvo mokamas darbuotojui iki šiol, tuo didesnis darbo užmokesčio pokytis laukia kitais metais.

Teigiama, kad žadamas MMA augimas bus didžiausias šalies istorijoje, o MMA dydis bus didžiausias, lyginant su kaimyninėmis šalimis.

Kitais metais minimalų darbo užmokestį gaunantys darbuotojai gaus beveik 84 Eur daugiau, negu dabar.

Uždirbantys didesnį nei minimalų darbo užmokestį, bet mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį kitais metais irgi gaus šiek tiek daugiau.

Laukiamų atlyginimų pokyčių nepatirs tik tie, kurie uždirba daugiau nei vidutinis darbo užmokestis.

Tokia tendencija bus matoma todėl, kad nuo 2023 m. planuojama keisti NPD skaičiavimo formulę uždirbantiems mažiau nei 1926 Eur / EUR. Taip pat norima didinti ir pensijas bei kitas išmokas.

Kartu numatomi ir pokyčiai šalies užimtumo sistemoje, nes siekiama paskatinti šiuo metu neturinčius darbo sugrįžti į darbo rinką.

LR Vyriausybės teigimu, tokie pokyčiai turėtų padėti išvengti šešėlinės ekonomikos, sumažinti skurdžiai gyvenančių asmenų skaičių bei paskatinti mažas pajamas gaunančius asmenis gyventi geriau.

Kaip manote, koks darbo užmokestis būtų solidus gyventojams?

Norint pajusti tikrą darbo užmokesčio augimą, kuris padengtų infliacijos lygio kilimą ir vartojimo krepšelio kainos augimą, atlyginimas kitais metais turėtų kilti bent jau 30–40 proc. tik tada gyventojai galėtų gyventi kokybiškai, sugebėtų patenkinti savo poreikius ir dar dalį pinigų atidėti taupymui.

Be to, darbuotojams reikėtų vadovautis ir viena taisykle – „kuo daugiau dirbi, tuo daugiau gauni“, o vadovams – tinkamai įvertinti darbuotojų pastangas ir įdėtą darbą.

###

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – naujoviška aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus žinovus.

VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką nukreiptas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose.

Universitete veikia naujoviškiausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras.

Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.