Prie Neries upės buvo pastebėtas pas mus labai retai sutinkamas vandeninis strazdas (lot. Cinculus cinculus). Kad ir kaip neįprastai skambėtų, šis paukštis į Lietuvą atskrenda žiemoti.
Vandeninio strazdo gimtieji kraštai – šiaurė (jis yra norvegų nacionalinis paukštis) arba Europos kalnų sraunių upelių pakrantės.
Lietuvoje jį galima pastebėti tik vėlyvą rudenį ir žiemą. Vandeninis strazdas yra maždaug varnėno dydžio, tamsiai rudos spalvos su ryškiai balta krūtine ir trumpa uodega.
Dėl specifinės išvaizdos ir buveinių, jis nesupainiojamas su kitų rūšių paukščiais.
Vandeninis strazdas visą dieną praleidžia prie skaidrių, akmenuotų, neužšąlančių upelių, kaskart pasinerdamas į vandenį ir ieškodamas įvairių smulkių vandens gyvių.
Beje, vandenyje šis paukštis ne tik plaukioja, bet ir bėgioja (!), ir paniręs (net iki 1 – 1,5 m gylio) gali upelio dugnu nubėgti 10–20 metrų. Po vandeniu jis sparnus laiko taip, kad srovė kūną spaustų prie dugno.
Paprastai vandenyje paukštis užtrunka 10 sek., nors gali išbūti iki pusės minutės.
„Vandeninis strazdas vienintelis giesmininkų grupės paukštis, renkąs sau maistą vandenyje ar net po vandeniu, todėl net ir spaudžiant – 20 laipsnių speigui, nevengia „įbristi” į tėkmę“ – pasakoja Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos žinovas Saulius Pupininkas.
Nepaprastas yra šio paukščio prisitaikymas prie buvimo lediniame vandenyje.
Jo šnervės su vožtuvais, plunksnos labai tankios, o pasturgalinė liauka, kurios išskyromis jis, kaip ir kiti vandens paukščiai, ištepa plunksnas, yra stambi (maždaug 10 kartų didesnė nei kitų žvirblinių paukščių).
Gerai išsivystęs 3 vokas, saugantis paukščio akis nuo vandens.
Neries regioninio parke vandeniniai strazdai žiemoja beveik kiekvienais metais.
Džiaugiamės, kad parko teritorijoje esantys skaidrūs natūralūs upeliai yra tinkama buveinė šių retų paukščių – vandeninių strazdų žiemos atostogoms.
Norėdami jį pamatyti dairykitės prie neužšąlančių upelių properšų, juos dažnai išduoda ant ledo palikti apsiuvų tušti nameliai ir įvairūs pagaliukai.
Smagu jam. Nori – dugną tyrinėja. Nusibodo – krante skrajoja, vaikštinėja, leidžia savimi grožėtis.