2023 metais devintą kartą bus įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašo siūlyti nusipelniusius asmenis apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą.
Apdovanojimams galima siūlyti terminų žodynų, kitų lietuviškos terminijos šaltinių rengėjus;
terminų žodynų, mokslinės ir mokomosios literatūros redaktorius;
visuomenei skirtų kalbinių renginių rengėjai ir šviečiamųjų priemonių rengėjus (žr. apdovanojimo skyrimo nuostatus).
Nusipelniusius apdovanojimo galima siūlyti iki 2023 m. sausio 20 d.
Siūlant nusipelniusius asmenis Kalbos komisijai būtina pateikti šiuos dokumentus:
motyvuotą rekomendaciją (rekomendacijas), glaustą asmens gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą ir svarbiausių darbų, už kuriuos siūloma skirti apdovanojimą, sąrašą.
Dokumentus galima pateikti adresu: Gedimino pr. 60, 01110 Vilnius, arba siųsti el. paštu vilija.ragaisiene@vlkk.lt.
Ne motyvuotą rekomendaciją, o PAGRĮSTĄ PASIŪLYMĄ / PATARIMĄ. Vajetau, vajetau, tai gal pradėkime nuo savęs? Ką?
Kokia ji bus, naujoji VLKK? Ar tikrai ji bus verta įteikti tokį apdovanojimą?
LRT R bei Soc. ministerija ILGINS pensinį amžių…
Manot, tai reiškia, jog pensininkai ILGIAU GYVENS, ar kad ANKSČIAU į pensiją išeis? 🙂
Ne, tai reiškia, jog į pažangą skubančios politikų smegenys LOGIKĄ pakeliui pametė, ir jau labai daug ką atvirkščiai šneka, lyg koks kremlius, priešingus žodžius rinkdamiesi, tartum norėdami nuslėpti, ką iš tiesų darys.
dirbti iki mirties ir po jos.
Siulau Ewelina Dobrowolska.
🙂 🙂 🙂
!!!
„Kokie tarptautinio žodžio „aprobuoti“ galimi lietuviški pakaitai?
Aprobuoti [lot. approbare] – oficialiai pritarti, patvirtinti (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 58).
Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, galimi šio žodžio lietuviški pakaitai: 1. pritarti; 2. patvirtinti; leisti (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 14). “
„VLKK 2022-12-15 posėdyje aprobuoti terminai“ – kodėl ne PATVIRTINTI TERMINAI?
„Darbą pradėjo naujos kadencijos Valstybinė lietuvių kalbos komisija“ – kodėl ne NAUJAM (ar naujam nustatymam) LAIKOTARPIUI?
Mano nuomone, VLKK turėtų pirmiausia pažvelgti į save. Visokių įdomybių jų svetainėje galima atrasti. Bet kas iš to?
„Šiemet vaikams buvo suteikta ir neįprastų vardų. Mergaitėms: Solėja, Atilija, Ivė, Lulu, Elani, Kosmėja Demetra, Darsija . Kai kurie kauniečiai savo sūnus pavadino Meitu, Deilonu, Satja, Aringu, Mertu, Turitu, Kovu, Ezra, Jutaru. ”
– diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-teveliu-fantazija-netikeciausi-ir-dazniausi-vardai-kuriais-pavadino-siemet-gimusias-atzalas-1108442
Ar kyla abejonių? – Siūlau naujos sudėties VLKK!
su katutėmis, jei NEAPROBUOS svetimžodžių, įskaitant žodį aprobuoti.
Siūlau apdovanojimą teikti prof. Alvydui Butkui.
delfi.lt/news/ringas/lit/alvydas-butkus-kodel-lietuvos-ziniasklaida-atsiriboja-nuo-latvijos-realiju.d?id=92262237
Na, tai būtų rimtas varžovas visiems kitiems.
Bet… į kokią keblią padėtį statytume komisiją? Juk A.B. mintys tokios… nepažangios, na, tokios nepažangios… Ar neužsitrauktume gėdos prieš visą civilizuotą pasaulį? 🙁 Juk tikriausiai ir jį, A.B., ponas Š. „praeities šešėliams” priskiria?.. O jei jau „Laisvės” partija ką tokiems priskiria, tai jau rimta…
Va, šiandienos ŽR laidoje Vyrai kalba priminta, kaip dabar pažangiai sprendžiama, katras poelgis/vertinimas/žodis moralus, o katras smerktinas ir lauk iškancelintinas. Priminta, kaip nežinia kuo ištepto veido viešas nusišluostymas Lietuvos vėliava pripažintas pažangiu, o už kažkokį griežtesnį žodį žmogus buvo sutryptas. Ir viskas aišku, ir nereikia patiems vertinti! Ačių partijei ir vIriausIbei , kad moko teisingai mąstyti ir vertinti! Laidų archyvas čia –
– ziniuradijas.lt/archyvas/?search=Vyrai+kalba
Tik, deja, nežinau, katra laida šiandien kartota, nes be 2 € neleidžia bent atsidaryti ir patikrinti, paskutinis įrašas tikrai yra tos laidos, kurios reklamą šiandien ar kažkada anksčiau girdėjau. Nebent rytoj 16 val. per ŽR radiją vėl tą pačią pakartos?
Dėmesio: įrašai su žodžiu „Citata” virš antraštės tėra tik trumpa reklama. Tačiau šiandien ir iš jos išgirdau tai, kas į galvą nešovė, kai mąsčiau apie 4-vėjininkus ir kt.:
tarpukario lietuviai (platieji jų sluoksniai) tik ką išmoko skaityti, gavo išsilavinimą. Todėl dar nebuvo išsiugdę kritinio mąstymo, tad jaunimas naiviai tikėjo viskuo, ką rado parašyta (kaip maldaknyge?) Ir ypač tuo, kas buvo „šviesa iš Vakarų”?. O tai čia, tai ten „vakarų pažangiojoje spaudoje” (kurios redakcijas bei „pažangius” autorius išlaikė Kremlius) perskaitė, jog socializmas – palaima visiems… Tad tik jo paragavę suprato, kaip apsigavo…
Deja, su antrąja minties dalimi nesutinku: kiekvienai jaunimo kartai, taip pat ir dabartinei, tenka toks pasirinkimas: prisiklausius bei prisiskaičius naujais žodžiais aprengtų tų pačių senų suktybių arba patikėti vyresniosios kartos patirtimi, jos perspėjimais, arba ne. T.y., arba ataušti, arba pakartoti nusikalstamą tarpukario jaunimo pasirinkimą, dėl kurio tada ne tik pačiam teko srėbtelėti to meto „pažangos” srėbalo, bet visiems, net ir besipriešinusiems tam ant galvos jį užraukti. Be to, sau ant galvos ateities kartų prakeiksmą, savo vardui gėdą užsitraukti…
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos KONSULTACIJŲ BANKAS
Ukrainiečių vaikų ugdymu rūpinasi savivaldybės, jų mokykloms konsultacijas teikia
siekiant atverti visuomenei informaciją apie lietuvių kalbos teisinį reguliavimą, konsultacijas
….
Konsultacijos, konsultacijos, konsultacijos, begalė konsultacijų…
Kodėl VLKK nevartoja žodžio patarimas? Ar todėl, kad lyg tai lotynų kalba kilo iš lietuvių kalbos, kaip ir anglų? Tikrai? PATARIMAS galimai skamba prasčiokiškai, kaimietiškai? Jau pripratinti prie lotynų, anglų…, tai kam keisti?
Dar. „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) surengtame nuotoliniame kalbos forume „Reklamos kalba – stilinga, įtaigi, laužanti normas..?“ diskutavo apie verbalinės reklamos tendencijas“ – diskutavo tendencijas??? Kodėl ne SVARSTĖ VYKSMO / VEIKSMO/ RAIDOS KRYPTIS / POLINKIUS? Arba tiesiog kodėl ne SVARSTĖ VYKSMĄ?
Taip, taip, juk diskusijos, tendencijos, edukacija, tolerancija, populiacija ir šimtai kitų INOVATYVIŲ svetimžodžių taip gražiai prigijo lietuvių kalboje, kad kam čia dar ką keisti? Nesu prieš tarptautinius žodžius, bet, jei yra lietuviški žodžiai, kodėl vartoti svetimžodžius – žingsnis po žingsnio mažinti mūsų žodžius svetimais? Tai politinis klausimas, atsakymas į kurį peršasi labai liūdnas.