Gruodžio 13 d. 18 val., Rašytojų klube (Sirvydo g. 6), Vilniuje garbinga Baltijos Asamblėjos premija įvertinta rašytoja Gundega Repšė (g. 1960), viena reikšmingiausių Latvijos prozininkių, susitiks su skaitytojais ir pristatys savo romaną „Bogenė“.
Autorę kalbins poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių projektų koordinatorė Indrė Valantinaitė, renginyje dalyvaus ir knygos vertėjas Jurgis Banevičius.
Baltijos Asamblėja – trijų Baltijos šalių parlamentų bendradarbiavimo organizacija, kasmet teikianti ir apdovanojimus už ryškiausius literatūros, meno ir mokslo laimėjimus, stiprinančius regioną ir baltiškąją tapatybę.
Garbingą Baltijos Asamblėjos premiją rašytoja gavo 2018 m. – už romaną „Bogenė“ ir istorinių romanų ciklo „Mes. Latvija, XX šimtmetis“ sumanymą, kuravimą bei įgyvendinimą.
2014–2018 m. paskelbta 13 ciklo knygų (įskaitant „Bogenę“), kurios skirtingų rašytojų balsais prabilo į skaitytoją, siekė autentiško santykio ir reflektavo dramatiškas, dažnai dar neapmąstytas šalies istorijos akimirkas.
Lietuvių skaitytojams geriausiai žinomas ciklo kūrinys – Noros Ikstenos „Motinos pienas“ („Tyto alba“, vertė Laura Laurušaitė), lietuviškai pasirodė ir Arno Jundzės „Raudonasis gyvsidabris“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertė Jurgis Banevičius).
Tikslingų (sukurtų pagal išankstinį užsakymą) kūrinių rašymo paprotys – Latvijos literatūros lauko dalis.
Romanų ciklą lydėjo sėkmė, negana to, „Mes. Latvija. XX amžius“ tapo bene sėkmingiausiu Latvijos valstybingumo atkūrimo šimtmečio projektu.
„Yra taip gera, kad priekabiai, pavydžiai, smulkmeniškai ir kerštingai latvių tautai pasisekė susitelkti per įvairovę, o ne per ideologinį vektorių. Tai pasitenkinimas.
Mes esame geresni, negu galvojame apie save. Dabar literatūros tekstus tegul kedena, knaibo ir vėto tie, kurie įsivaizduoja, kad žino, kas yra latvių literatūra ir kokia ji turi būti.
Mes įteikėme medžiagą kitų darbams“, – pasirodžius visiems trylikai kūrinių, matydama skaitytojų įsitraukimą savo įgyvendintą sumanymą komentavo Gundega Repšė („Eskizų sąsiuvinis. Šimtas“, vertė Arvydas Valionis).
Tik ką lietuviškai pasirodžiusi „Bogenė“ – „ryškus Gundegos Repšės kūrinys, nukeliantis į laikotarpį, kai latvių tautą neramino artėjančio Antrojo pasaulinio karo nuojauta, o Sovietų Sąjunga, prisidengdama tautų draugystės lozungais, grobuoniškai aneksavo Latviją.
Romano tematika svarbi ir šiandien, tos pačios šalies sukelto karo bei grėsmės artimiausioms kaimynėms ir visam pasauliui akivaizdoje.
„Bogenė“ – vertinga knyga mums ir ateities kartoms, nes neišmoktos istorijos pamokos kartojasi.
Kūrinio kalba nepaprastai turtinga, vaizdingai prisodrinta Latvijos tarmių bruožų“, – apie romaną sako vertėjas Jurgis Banevičius.
Jo „konstrukcija primena Senojo Testamento Jobo knygos struktūrą, kuriame po tragedijos ir asmeninės nelaimės konstatavimo įvairiais balsais kalbantieji išdėsto apmąstymus ir faktus, galinčius pasitarnauti giliau suvokiant problemą“, – teigia šį romaną tyrinėjusi latvė Iva Skultė (Ilva Skulte), filologijos mokslų daktarė.
Baltijos Asamblėjos literatūros premija skiriama romano, pjesės, eilėraščių, apsakymų, esė rinkinio ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalba, autoriui.
Nuo įkūrimo (1991) premija įvertintų autorių knygos buvo verčiamos į kitų dviejų Baltijos šalių kalbas, tačiau vėliau šis procesas nutrūko.
2020 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministrai pasirašė memorandumą dėl apdovanotų kūrinių vertimo, leidybos ir sklaidos atnaujimo; bendradarbiavimo susitarimą dėl leidybos pasirašė ir trijų šalių rašytojų sąjungos.
Šiemet premija apdovanoti kūriniai Lietuvoje vėl pradėti leisti kaip atskira, savarankiška serija, „Bogenė“ – antroji knyga, skelbiama vertimų serijoje „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laimėtojų kūryba“.
Kultūros ministerija tikisi, kad tai pirmiausia glaudins Baltijos valstybių kultūrinius ryšius, taip pat įvairins, didins bendrą vertimų iš latvių ir estų kalbų skaičių.
Dalis serijos knygų tiražo iš anksto skiriama bibliotekoms ir bus plačiai prieinamos skaitytojams.
Leidybą finansavo Kultūros ministerija, išleido Lietuvos rašytojų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Iš latvių kalbos romaną vertė Jurgis Banevičius, redagavo Lolita Petrašiūnaitė, knygą apipavidalino Aleksėjus Muraškas (Aleksejs Muraško).
