Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Nuo 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis bus 354 eurai per mėnesį, t.y. 87 eurais arba 32,5 proc. didesnis, nei yra šiemet. Atsižvelgiant į šį dydį, nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 eurų priemoką prie pensijos. Šioms priemokoms numatyta skirti 27,6 mln. eurų.
Minimalių vartojimo poreikių dydį pagal nustatytą metodiką kiekvienais metais iš naujo apskaičiuoja ir tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiemet šis dydis yra 267 eurai.
„Dėl įvairių priežasčių dalis žmonių nėra sukaupę būtinojo pensijų stažo arba uždirbdavo mažus atlyginimus ir dabar gauna mažas pensijas. Valstybė siekia padėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms. Mažiausias pensijas gaunantiems yra skiriami priedai. Matome besikeičiančią situaciją ir kylančias kainas, natūralu, kad auga ir minimaliems vartojimo poreikiams patenkinti reikalingas lėšų dydis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Priemokos prie pensijos kiekvienam gavėjui skiriasi. Jos priklauso nuo to, kokio dydžio socialinio draudimo pensiją žmogus gauna ir koks yra jo pensijų socialinio draudimo stažas.
Kas yra minimalių vartojimo poreikių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas?
Minimalių vartojimo poreikių dydis – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems vieno asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį.
Minimalaus vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimą sudaro trys dedamosios:
- Maisto kainos (atnaujinama kasmet). Keičiantis maisto kainoms pagal skaičiavimo metodiką atitinkamai pasikeičia ir ne maisto poreikiams patenkinti reikalinga lėšų dalis.
- Ateinančių metų infliacijos prognozė (atnaujinama kasmet).
- Gyventojų vartojimo struktūra, t. y. kokia dalis visų išlaidų skiriama maisto ir ne maisto reikmėms (atnaujinama maždaug kas 4-5 metus, kai suvedami nauji namų ūkių biudžetų tyrimų duomenys).
Teisė į priemoką prie pensijos
Gauti priemoką prie socialinio draudimo pensijos turi teisę Senjorai ir žmonės su negalia, gaunantys socialinio draudimo senatvės pensiją (išskyrus išankstinę senatvės pensiją) arba socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją (išskyrus netekusius 45-55 proc. darbingumo), jeigu jų gaunamų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė, negu minimalus vartojimo poreikių dydis.
Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp minimalaus vartojimo poreikių dydžio (šiemet 267 eurų, 2023 metais – 354 eurų) ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos.
Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.
Pensijų priemokos mokamos už praėjusį mėnesį. Kartu su padidėjusia sausio mėnesio pensija mažų pensijų priemokų gavėjai gaus 2022 m. gruodžio mėnesį priklausiusią priemoką. Priemokos, atsižvelgiant į naują 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, bus pradėtos mokėti vasario mėnesį.
Apskaičiuojant, ar žmogaus pensijos viršija minimalių vartojimo poreikių dydį, jo gaunama našlio ar našlės pensija, ar vienišo asmens išmoka nėra įskaičiuojama.
Didės pensijos
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų.
Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.
Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. siekia 16-17 proc.
kad tie, kurie nedirbo, mokesčių nemokėjo, bus pamaloninti? Ar tai reiškia, kad dirbusieji, mokesčius mokėję, lieka kvailio vietoje?
Pasitaiko, jog kvailio vietoje lieka ir tie, kas dirbo.
Pagal kokius įstatymus žmogus renka sau darbo stažą? Pagal tuos, kurie galioja jam dirbant. Kitaip jam jo niekas neskaičiuos. Ir štai, įsivaizduokite – 1990 jis jau turi 30 m. darbo stažą, dar padirbėja keletą metų UABe, paskui savarankiškai nemažai metų. Deja, frylancerių įplaukos nepastovios: tai potvyniai, tai atoslūgiai. Net r tada, kai darbu užverstas, pinigėlis už jį nebūtinai atkeliauja. Pagaliau sukanka pensinis amžius. Prieš akis laisvė! Žingsniuoja žmogus į Sodrą svajodamas, jog gaus solidžią pensiją (juk turi per 45 m. darbo stažą!), tačiau Sodra paskaičiuoja, ir lyg kuolu per galvą jam trenkia: jo stažas 21 m. … Ir pensija ~210 Lt…. 🙁
Štai, kaip atsitinka, kai pensija skaičiuojama pagal kitus įstatymus, o ne pagal tuos, kurie dirbant galiojo. Maža to – tik tada žmogus sužino, jog UABas, kur jis keletą metų dirbo už labai neblogą atlyginimą, nemokėjo mokesčių… Taigi, už tuos metus nei stažo, nei cento pensijai neprisidėjo! (Įdomu, kam prikurta įv. tarnybų, jei nė viena nepasidomėjo, ar tas UABas gyvas, kodėl nebe primus metus mokesčių nemoka? – Kodėl buvę darbuotojai tik po tiek metų tokius dalykus sužino? Ir kodėl nepriverčia vadovų skolas apmokėti?).
Kitas tada tykojęs pavojus, apie kurį žmonės nė nenutuokė – bankai. Net ir sąžiningai pinigėlius nešę buhalteriai nė neįtarė, jog kai kuriuose bankuose jų įmokos nebuvo pajamuojamos. O ir patys bankai, kur buvo UABų ar įmonėlių sąskaitos, greit išnyko. O nuo šio laikotarpio sukčiavimų nukentėjo ne tik tie, kas jau iki 1990 buvo solidžius darbo stažus susirinkę, bet ir tie, kas tik atėjo į darbo rinką. Gal 10 jų gyvenimo ir darbo metų pradangino sukčiai. O ir vėliau nebūtinai sekėsi – prasidėjo krizių metai.
Deja, valdžios nė viena nepagalvojo, jog reikia ne tai čia, tai ten kaišioti po kelis ar porą dešimčių €, bet reikia visai kitokių įstatymų. – T.y., tokių, kurie kompensuotų kone 2 dešimtmečių chaoso laikotarpiu (1990 – 2010) dirbantiesiems padarytą žalą jų stažo ir pensijos dydžiui. Tarnybos tada nerodė noro griežtai kontroliuoti (gal ir dėl visiško neįgalumo, nesigaudymo, ką ir kaip reikia daryti?). Kompensuoti už laikotarpį kai darbo rinkoje siautėjo sukčiai ar ir banditai, kai žmonės dirbo už centus, ir mokesčiai už juos nebuvo mokėti. Sugalvoti formulę, pagal kurią tas laikotarpis būtų būtų laikomas ypatingos padėties darbo rinkoje laikotarpiu, ir už visų, kas vienaip ar kitaip nukentėjo, stažo ir pensijos dydį atsakomybę prisiimtų valstybė. Ir kad neverstų nukentėjusių ieškoti buv. darbdavių (kurių dalis jau Anapus) bei pažymų.
Reikia įstatymų, kurie kompensuoja tuo laikotarpiu patirtą žalą (jiems patiems tuo metu nė neįtariant), dėl kurios jie tiek metų skurdo ir dirbdami, ir senatvėje. Tačiau ne tik tų, kas reikiamo ilgio stažus (ar bent didžiąją dalį) uždirbo dar sovietmečiu, bet ir tų, kas į darbo rinką atėjo 1990 ir vėliau, ir per vis dar vyravusį chaosą nukentės ne mažiau už savo tėvus, kai SODRA imsis jų darbo stažą skaičiuoti ir pensiją skaičiuoti. Nežiūrint, kad tai buvo darbštūs, sąžiningi, atsakingi, bet per naivūs, kad užuostų sukčiavimą. SODRA neturi būti ta įstaiga, kuri baudžia nukentėjusį, o ne jį apvogusį „darbdavį“ arba banką, surinkdavusį įmonių bei žmonių pinigus, ir dingdavusį.