Lapkričio 22 d. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui svarstyti Mokėjimų įstatymo projektą Nr. XIVP-1927GR, kuriuo pasiūlė Seimo lapkričio 3 d. priimtą teisės aktą laikyti nepriimtu.
Seimo priimtame įstatyme Nr. XIV-1478 nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, teikdami mokėjimo paslaugas, mokėjimo sistemų operatoriai, vykdydami mokėjimo operacijas, ir kiti subjektai, kurie pasitelkiami teikiant mokėjimo paslaugas arba vykdant mokėjimo operacijas, vykdydami sukčiavimo, atliekant mokėjimus, prevenciją, tyrimą ir nustatymą, užtikrina svarbų viešąjį interesą ir dėl to turi teisę tvarkyti mokėjimo paslaugų vartotojų specialių kategorijų asmens duomenis, kurių reikia, kad būtų užtikrintas tinkamas mokėjimo paslaugų teikimas ir sukčiavimo prevencija.
Ypač jautrūs duomenys
„Šalies vadovo vertinimu, Mokėjimų įstatymu suteikiami įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis, ypač jautrius duomenis, yra neproporcingi. Prezidentas pabrėžia, kad Mokėjimų įstatymas numato ženkliai platesnes specialiųjų duomenų tvarkymo, įskaitant jų rinkimo, aplinkybes, nei vien tik informacija, kuri yra gaunama apdorojant mokėjimų pavedimus.
Pavyzdžiui, susidaro įgalinimas tvarkyti jautrius duomenis, kai teikiama mokėjimo paslauga, kuri yra grynųjų pinigų išėmimas, pinigų įdėjimas, mokėjimo kortelės išdavimas paslaugos teikėjų skyriuje ar kitos mokėjimo paslaugos. Įtvirtinti įstatymu būtina tik tai, kas minimaliai būtina“, – pristatydamas projektą sakė Respublikos Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Pasak Respublikos Prezidento atstovo, Lietuva, Latvija ir Estija veikia vietoje ir vieningoje mokėjimų sistemoje, dominuoja tie patys bankai ir jų filialai, bet Lietuvoje duomenų tvarkymas pagal Mokėjimų įstatymą gerokai skirstųsi nuo kitų Baltijos šalių.
„Visa tai įvertinus, Prezidento nuomone, Mokėjimų įstatymas turi būti laikomas nepriimtu. Įstatymą reikėtų grąžinti tobulinti į ekspertinį lygmenį, aiškiau ir detaliau apibrėžiant asmens duomenų tvarkymo tikslus, būdus, duomenų gavimo šaltinius, duomenų apsaugą ir taip užtikrinant proporcingumą. Reikėtų papildomų veiksmų valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, padedant tobulinti šį įstatymą, bendradarbiaujant daugiau su tarptautinėmis institucijomis ir kitomis euro zonos šalimis“, – šalies vadovo poziciją išsakė patarėjas V. Augustinavičius.
Alternatyvaus balsavimo metu už Respublikos Prezidento pasiūlymą laikyti įstatymą nepriimtu balsavo 70 Seimo narių, už pasiūlymą grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo 19 parlamentarų. Įstatymas laikomas nepriimtu.
Turint omenyje, jog nudienoję ne tankai, bet bankai vykdo kolonizaciją – darosi labai įdomu….
Bankų politika: priklausai Šeimų sąjūdžiui? Nuteistas „ryžu“ iki „gyvos galvos“?
– komentaras.lt/featured/banku-politika-priklausai-seimu-sajudziui-nuteistas-ryzu-iki-gyvos-galvos/90812/
kas iš ko nusižiūrėjo?
• Kastytis Braziulis. Jei klausai BBC radijo, jau esi įtakoje
– pozicija.org/kastytis-braziulis-jei-klausai-bbc-radijo-jau-esi-itakoje/
„Valdžia kontroliuoja visus tavo finansus. Turi teisę nusiimti tik 10 tūkst. rublių (158 eurai) vienam šeimos nariui per mėnesį, tačiau prieš tai gauti raštišką policininko leidimą, o po to pateikti jam išleistų pinigų ataskaitą. Policininkas gali bet kuriuo metu patikrinti kur yra leidžiami pinigai.”
O G. Meloni:
• G. Meloni: turime naudoti daugiau grynųjų ir mažiau atsiskaitinėti kortelėmis
– pozicija.org/g-meloni-turime-naudoti-daugiau-grynuju-ir-maziau-atsiskaitineti-kortelemis/
„Ji sakė parlamentui: „Vienintelė tikra teisėta valiuta Italijoje ir Europoje yra popieriniai banknotai, kuriuos išleidžia Europos centrinis bankas. Elektroniniai pinigai nėra patvirtinta teisėta valiuta.“
Įdomu, kad kitų kontroliavimu bei ribojimais mielai naudojasi tie, kas patys nekontroliuojamai valstybės piigais švaistosi:
• Valdantieji mūsų pinigais nusipirko užslėptą reklamą
– pozicija.org/valdantieji-musu-pinigais-nusipirko-uzslepta-reklama/
(Prieš kažkiek laiko kažkas iš valdančiųjų gyrėsi, jog užsienyje I.Š. labai populiari. O pasirodo, patys ir išpopuliarino ją – valstybės pinigais)
Kaip Jūs manote, kiek nuošimčių skaitytojų tą reklamą perskaitė ir kam ji įdomi buvo?
LRT Radijo ringas. Ar reikia keisti valstybinės kalbos įstatymą?
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000246392
„Seimo nariai parengė naują Valstybinės kalbos įstatymo projektą. Jame nelieka nuostatų dėl asmenvardžių rašybos, įmonių pavadinimus leidžiama rašyti liberaliau. Be to numatyta, kad visose švietimo įstaigose mokinių mokymosi pasiekimai bus vertinami tik lietuvių kalba. Tautinių mažumų atstovai mano, kad bent pradinukams turi būti leidžiama testus laikyti gimtąja kalba.
Ar reikia keisti valstybinės kalbos įstatymą?”
Dalyvauja: Seimo narės D.Asanavičiūtė, A.Norkienė ir R.Tamašunienė, buv. VLKK pirmininkė D.Vaišnienė. Argumentus vertina kalbininkas, VU Filologijos fak.doc. A. Smetona.
…………………..
(Bibliografinė) informacija nėra reklama. Iš jos laiką taupantys per akimirką sužino, kas „Alko” skaitytojus dominančia tema yra kituose portaluose, tad nereiks gaišti laiko visų jų peržiūrai. Jei kas nors sudomina, spaudžia nuorodą ir iš karto atsiduria tame straipsnyje – vėl taupomas laikas. Pvz., žmonės grįš po dienos darbų, ir iš čia sužinos, kad šiandien LRT R šia tema kalbėjo. Galės išklausyti, galės Seimo nariams parašyti, pateikti savo nuomonę, savo žiniomis padėti Seimo nariams grįsti jų nuomonę. Tokiems ši paslauga ir skiriama. O tie, kam neįdomu, nuorodas praleidžia.