Nuo lapkričio 15 d., Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda), veiks kilnojamoji paroda „Jotvingių eldoradas“.
Tai archeologijos parodą, kurios atsiradimo istorija verta filmo scenarijaus, o atrastas jotvingių kapinynas Krukuveke (lenk. Krukówek), Lenkijoje yra vertingiausias iki šiol mokslininkų tyrinėtas.
Lapkričio pabaigoje žadamas ir parodos pristatymas visuomenei, kuriame dalyvaus ją parengusio Suvalkų apygardos muziejaus (Lenkija) atstovai.
Intriguojantis faktas, jog turtingiausias jotvingių kapinynas buvo rastas pradėjus tirti nelegalią prekybą archeologiniais ginklais bei kitais artefaktais, o dvejus metus trukusios policijos operacijos metu nustatyta tiksli jo vieta.
Plėšikų apiplėštas senkapis Krukuveko kaime tapo vieta, pranokusia drąsiausius archeologų lūkesčius.
Sensacingame kapinyne aptikta per 1 000 radinių, kurių amžius siekia daugiau kaip 900 metų ir tai yra viena gausiausių jotvingių paveldą liudijančių rinkinių.
Ilgą laiką apie šią lietuviams giminišką gentį buvo žinoma itin nedaug. Mokslininkai ieškodami duomenų apie jotvingius nuolatos rankiojo tik pavienius, menkus žinių fragmentus.
Yra žinoma, jog gentis gyvenusi pelkių ir miškų apsuptuose piliakalniuose, o štai laidojimo paminklų iš ankstyvųjų viduramžių praktiškai nežinota.
Archeologinių tyrimų miške netoli Krukuveko metu paaiškėjo, kad jotvingiai X–XIII a. savo mirusiuosius degindavo, o pelenus kartu su įkapėmis išpildavo tiesiog ant žemės tam skirtame lauke.
Todėl pats kapinynas aptiktas labai negiliai, o ir pasklidęs jis buvo itin plačiai.
Radimvietėje itin gausu pačių įvairiausių kartu su kūnu į laidotuvių laužą keliavusių mirusiųjų įkapių: aprangos detalių ir papuošalų, ginklų, žirgų ekipuotės dalių, darbo įrankių ir kt.
Paroda Pilies muziejuje veiks iki gruodžio 17 d.
Baltų žemėse gyvena niekingi slavai sudlenkiai.