Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuo lapkričio 9 d. šilumos ir karšto vandens gamybai kaip vieną iš kuro rūšių pradėjo naudoti ir mažasierį mazutą, kuris spalio pabaigoje iš Klaipėdos atgabentas į sostinę. Šiuo metu VŠT savo gamybinėje teritorijoje turi penktadalį viso šiam šildymo sezonui įsigyto mažasierio mazuto.
VŠT mažasierį mazutą pradėjo naudoti išaugus klientų šilumos poreikiui ir nukritus lauko oro temperatūrai. Mažasierio mazuto poreikis priklausys ir nuo to, kaip veiks nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG), tiekiantys iš biokuro pagamintą šilumos energiją.
Preliminariais skaičiavimais, šį sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai naudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 7 proc. – gamtinės dujos, 36 proc. – mažasieris mazutas, 1 proc. – dyzelinas.
„Mažasierio mazuto deginimui sostinėje buvo kruopščiai pasirengta, todėl didelių siurprizų nesitikime. Vilniaus šilumos tinklai rado tinkamą skirtingų kuro rūšių proporciją, leisiančią užsitikrinti nepertraukiamą šilumos energijos gamybą ir vieną mažiausių šilumos kilovatvalandės kainų Lietuvoje. Lapkritį šilumos kaina vilniečiams bus netgi mažesnė nei spalį ir sieks 8,77 ct/kWh“, – sako sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.
Vilniaus šilumos tinklai numato atlikti nuolatinį triukšmo ir oro taršos monitoringą bei operatyviai reaguoti į gyventojų pastebėjimus.
„Energetikos ir visuomenės sveikatos specialistai laikinam mažasierio mazuto naudojimui didelių priekaištų neturi, todėl mūsų užduotis – įsigyti šį kurą geriausia kaina, siekiant sumažinti vilniečiams tenkančią šildymo sąnaudų naštą. Atliktame Poveikio aplinkai vertinime pateikti oro taršos, kvapo bei triukšmo sklaidos modeliavimai rodo, kad naudojant mažasierį mazutą kaip vieną iš kuro rūšių šilumai gaminti, oro taršos, triukšmo ir kvapo leistinos normos aplinkos ore nebus viršytos“, – pažymi VŠT vadovas Gerimantas Bakanas.
Mažasierio mazuto įsigijimo sutartį VŠT rugsėjo 12 d. sudarė su didžiausios pasaulyje žaliavų prekybos grupės „Glencore“ padaliniu „Glencore Energy UK LTD“. Visas mažasieris mazutas į Lietuvą importuojamas iš nesankcionuotų šalių – tai yra viena iš esminių sutarties su „Glencore Energy UK LTD“ sąlygų.
Kaip atskleidė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vasaros pabaigoje atlikta vilniečių apklausa, pusė Vilniaus gyventojų sutinka, kad sostinėje šį šildymo sezoną kaip viena iš kuro alternatyvų, šalia kitų jau naudojamų kuro rūšių, laikinai būtų naudojamas mažasieris mazutas.
Šilumos kaina – panaši kaip ir pernai
Skaičiuojama, kad vidutinė šilumos kaina viso šildymo sezono metu galėtų siekti 8-10 ct/kWh be PVM. Tikėtina, kad šio šildymo sezono vilniečių šildymo sąskaitos bus panašios, kaip praėjusiais metais. Spalį šilumos energija vilniečiams kainavo 8,9 ct/kWh – tai viena mažiausių šilumos kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų, lapkritį kaina dar kiek mažesnė – 8,77 ct/kWh.
Primename, kad Seimas nusprendė dar du šildymo sezonus taikyti ne 9 proc., o nulinį PVM tarifą centriniam šildymui.
Vilniečiai taip pat kviečiami kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijų šildymui ir karštam vandeniui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo šiol kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui. Lyginant su praėjusiais metais, gyventojams taip pat taikomos palankesnės kompensacijų gavimo sąlygos.
Per 2021-2022 m. šildymo sezoną kompensacijas Vilniaus mieste gavo 43,4 tūkst. asmenų. Jiems skirta – 8,6 mln. Eur. Pasikeitus kompensacijų teikimo sąlygoms, planuojama, kad per 2022-2023 m. šildymo sezoną kompensacijas gaus apie 53 tūkst. asmenų, kuriems bus skirta apie 14,2 mln. Eur.
Kaip ir praėjusiais metais, Vilniaus šilumos tinklai 2022-2023 metų šildymo sezono metu savo klientams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais, sudarys galimybę dalį sąskaitos atidėti. Klientai, kurie kreipsis į VŠT dėl šio susitarimo, galės mokėti 50 proc. einamosios sąskaitos, o likusią dalį apmokėti lygiomis dalimis per 6 mėnesius pasibaigus šildymo sezonui.
