Aplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu Lietuvos upėse neršia margieji upėtakiai, šlakiai ir lašišos. Lašišinių žuvų išteklius neigiamai veikia ne tik žvejyba, brakonieriavimas, ekosistemų kaita dėl užtvankų, melioracijos, taršos, biologinių invazijų, klimato kaitos, bet ir neatsakingas pramogavimas vandens telkiniuose ikrų vystymosi lizduose periodu.
Sraunios lašišinės upės patraukliausios vandens turizmui. Tačiau braidant, stumiant sekliose vietose baidares, irklais užkabinant gruntą, gali būti pažeistos lašišinių žuvų ikrų dėtys. Sužaloti ar išplauti iš pažeisto nerštinio kaupo ikreliai žūsta.
Margieji upėtakiai, lašišos, šlakiai išneršę ikrelius užkasa į žvirgždą sekliose, srauniose upių vietose. Nerštiniuose kaupuose užkasti ikreliai vystosi beveik pusę metų – nuo jų sudėjimo spalio–lapkričio mėnesiais, iki mailiaus išėjimo iš lizdų balandį–gegužę. Ikrelių užkasimas į žvirgždą yra evoliucinis lašišinių žuvų prisitaikymas siekiant juos apsaugoti nuo plėšrūnų, nepalankių klimatinių sąlygų, mechaninių pažeidimų potvynio, ledonešio metu.
Atkreipiamas dėmesys, kad šį rudenį vandens lygiai Lietuvos upėse yra žemesni nei vidutinis daugiametis vandens lygis tokiu pat metu. Nemune vandens lygis žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį 45–61 cm, Neryje – 21–38 cm. Pietrytiniuose Lietuvos rajonuose esančių upių vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį vandens lygį 7–33 cm, vidurio Lietuvoje – 5–64 cm, vakariniuose Lietuvos rajonuose – 9–43 cm.
Nepatariama plaukti upe, kai vandens lygis joje yra žemas, nes perkėlinėjant baidares per kliūtis ir seklumas padaroma didelės žalos lašišinių žuvų ištekliams. Plaukiant reikėtų stengtis apiplaukti seklias vietas, kad irklai ar valties dugnas nesiektų žvirgždo. Nereikėtų braidyti srauniose, sekliose vietose žvirgždėtu dugnu.
Primename, kad nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti margųjų upėtakių, lašišų ir šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose
