Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkų grupės (prof. Gediminas Juzeliūnas, dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir dr. Giedrius Žlabys) kartu su Lenkijos mokslų akademijos Fizikos instituto mokslininkais (prof. Emilija Vitkovska (Emilia Witkowska), Tanausu Hernandesu Janesu (Tanausu Hernández Yanes) ir Ispanijos mokslų instituto tyrėju (dr. Marsinu Plodzieniu (Marcin Płodzień) atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti fizikos žurnale „Physical Review Letters“.
Lietuvos, Lenkijos ir Ispanijos fizikai jame aprašo, kaip galima apeiti Heizenbergo neapibrėžtumo ir Pauli draudimo būdus itin šaltose atomų dujose ir sukurti vadinamąsias suspaustas koherentines būsenas, kurios leis dar tiksliau išmatuoti laiką optiniuose laikrodžiuose.
Neaiški ir prieštaringa tikrovė
Didelių, matomų kūnų pasaulyje mes pripratome prie nuspėjamumo:
jei žinome konkretaus kūno padėtį ir jo judesio kiekį, pagal Niutono lygtis galime apskaičiuoti jo trajektoriją ir pasakyti, kur tiksliai šis kūnas bus tam tikru metu.
Tokie kūnai vadinami klasikiniais. Tačiau, jei tiriame mikroskopinių matmenų daleles, pavyzdžiui, atomus arba molekules, pasireiškia jų banginė (kvantinė) prigimtis ir „klasikinis“ nuspėjamumas tampa nebetinkamas.
Taip yra dėl fizikos dėsnių, o ne dėl mūsų matavimo prietaisų netikslumo.
Dalelių banginės prigimtis lemia tai, kad neįmanoma 100 proc. tikslumu nustatyti dalelės padėties; galime tik nustatyti tikimybę, kad dalelė bus tam tikrame erdvės taške. Ši tikimybė yra nulemta dalelės kvantinės būsenos.
Neapibrėžtumo būdas
Kvantinės kūnų prigimties padarinys yra Heizenbergo neapibrėžtumo būdas. Ką jis sako? Jis teigia, kad vieno matavimo metu yra neįmanoma nustatyti dalelės padėties ir greičio (arba judesio kiekio).
Kuo tiksliau bandysime išmatuoti dalelės padėtį, tuo mažiau žinosime, kokiu greičiu dalelė judėjo iki matavimo. Jei bandytume nustatyti, kaip greitai skriejo dalelė, prarastume tikslumą bandydami sužinoti, kur dalelė buvo.
Kvantinė dalelė gali būti įvairių būsenų. Vadinamosios koherentinės būsenos dalelės padėties ir judesio kiekio matavimų neapibrėžtumai yra vienodi.
Tačiau galimos ir vadinamosios suspaustos kvantinės būsenos, kai vieno matavimo (pvz., padėties) neapibrėžtumas sumažėja, o kito matavimo (pvz., judesio kiekio) neapibrėžtumas padidėja.
Daugybė šiuolaikinių mokslinių tyrimų siūlo naudoti kvantinius poveikius, kurie leidžia padidinti tam tikros vertės matavimo tikslumą, pasitelkiant kvantinį suspaudimą.
Itin tikslių laikrodžių tiksėjimas
Atomai naudojami tiksliausiuose laikrodžiuose, kuriuose laiko vieneto (sekundės) matavimas pagrįstas atominių virpesių, nusakomų energijos skirtumo tarp dviejų atomo būsenų, matavimu.
Laboratorijose atomai (pvz., cezio atomai) yra atšaldomi iki temperatūros, artimos absoliučiam nuliui (t. y. nanokelvinų eilės).
Tuomet išmatuojamas atomų, esančių aukštesnės ir žemesnės būsenos, energijos skirtumas ir taip nustatomas atomų perėjimo dažnis.
Tai yra šiuolaikinio laiko vieneto apibrėžimo pagrindas. Kuo tiksliau išmatuojamas atominis perėjimo dažnis, tuo tiksliau galime išmatuoti laiko tiksėjimą.
Šiuo metu atominiai laikrodžiai pasiekia maždaug dešimtosios nanosekundės tikslumą per dieną, o tai reiškia, kad atominis laikrodis gali vėluoti viena sekunde per 300 milijonų metų.
Mokslininkams negana ir jie vis dar bando pagerinti šį nuostabų tikslumą.
Kam reikia tokio tikslaus laiko matavimo?
Vienas iš paprasčiausių atsakymų, kam reikalingas itin tikslus laiko matavimas, yra susijęs su GPS (padėties nustatymo sistemų), kurias naudojame kasdieniame gyvenime, tikslumu.
Tinkamas laiko sinchronizavimas čia yra be galo svarbus. Jeigu laikrodžiai Žemės orbitoje ir Žemėje nebūtų sinchronizuoti, GPS sistema labai greitai prarastų geografinės vietos nustatymo tikslumą.
Pavyzdžiui, jei laikrodžiai būtų sinchronizuojami šimtosios sekundės tikslumu, GPS rodomos padėties paklaida siektų apie tris kilometrus. Įsivaizduokite padarinius, jei kelionės tikslą pasieksite tokiu tikslumu. Bet tai dar ne viskas.
Profesionalūs dažnio matavimai yra labai svarbūs ir mokslo raidai, pavyzdžiui, jie leidžia patikrinti Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos spėjimus ir tai, kad laiko tėkmės greitis priklauso nuo gravitacinio lauko stiprumo.
O tai reiškia, kad laikas bėga skirtingai Žemėje ir palydovo orbitoje, kurioje yra minėtosios GPS sistemos. Laikrodžių sinchronizavimas Žemėje ir orbitoje turi įskaityti šį gravitacinį poveikį.
Itin tikslus laikrodis taip pat leistų aptikti gravitacines bangas ir tamsiąją medžiagą, kuri sukelia lėtus fizikinių konstantų svyravimus.
Norėdami sukurti tokius itin tikslius įrenginius kaip optiniai laikrodžiai, patenkame į kvantinį pasaulį. Tai reiškia, kad sukurti geresnius laikrodžius trukdo ribos, susijusios su Heizenbergo neapibrėžtumo principu.
Todėl suspaustų kvantinių būsenų sukūrimo sumanymas yra labai svarbus. Paprasčiau tariant, kalbama apie galimybę tiksliai nustatyti tam tikrą fizikinį dydį, nusakantį atominio perėjimo dažnį, paaukojant kito mums nesvarbaus dydžio matavimo tikslumą.
Kaip priversti fermionus dirbti išvien?
Iki šiol suspaustas būsenas itin šaltuose atomuose buvo įmanoma sukurti naudojant vadinamuosius bozoninius atomus. Tokie atomai gali sąveikauti vieni su kitais dėl susidūrimų.
Tačiau bozonų energijos lygmenys pasislenka priklausomai nuo atomų tankio, o tai savo ruožtu reiškia, kad atominio perėjimo dažnio matavimo tikslumas smarkiai sumažėja.
Bet tai negalioja fermioniniams atomams, kurie puikiai tinka tiksliems dažnio matavimams. Štai kodėl mokslininkai norėjo tokių atomų dujose sukurti suspaustas kvantines būsenas.
Tačiau iškilo didžiulis iššūkis. Pagrindinė kliūtis buvo Pauli draudimo būdas, kuris blokavo fermioninių atomų tarpusavio sąveiką artimoje absoliučiam nuliui temperatūroje.
O kai nėra sąveikos tarp atomų, neįmanoma sukurti kvantinių būsenų suspaudimo. Tačiau Vilniaus universiteto ir Lenkijos fizikai sugalvojo, kaip šį apribojimą apeiti.
Jie pasiūlė naują būdą:
optinėje gardelėje pagauti atomai, kurių viename gardelės mazge yra vienas fermionas, apšviesti išorine atitinkamai parinkta lazerio šviesa, pradeda tarpusavyje sąveikauti, o tai leidžia sukurti itin suspaustas kvantines būsenas atomų dujose.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje šis sumanymas gali būti panaudotas siekiant padidinti atominių perėjimų dažnio matavimo tikslumą itin stabiliuose ir itin tiksliuose laikrodžiuose.
Siūlomas būdas reikalauja tik gana nedidelio šiuo metu laboratorijose tiriamų šaltųjų fermioninių atomų sistemų modifikavimo.
Tai leis itin šaltose atomų dujose sukurti specialias būsenas, vadinamąsias sukinių suspaustas būsenas, kurias galima pritaikyti kvantinių technologijų ir tikslių matavimų srityse.
Tyrimas finansuojama iš LMT S-LL-21-3, NCN DAINA ir NAWA BKKER 2020 projektų lėšų
Na, štai kaip ir kodėl kovojama dėl laiko tikslumo. Net nepagalvojau. Lietuvos senovėje, pvz. struktūrinėje astronomijos observatorijoje Birutės kalne Palangoje (pastatyta 7,6 tūkst. m. pr. Kr.) irgi buvo kovojama dėl tikslumo. (atkasė prof. archeol. dr. Vladas Žulkus). Mat, jeigu ratu aplinkui ąžuolą žvakės liktarnoje ugnele einantis observatorijos kalendorius skaičiavo mėnesius ir dienas, tai valandos buvo sekamos pagal lygiai degančios vaškinės žvakės “liktarnoje” užbrėžtas žymes.Tikslumo problema, aišku, glūdėjo degimo tolygume, nes lygiais valandų tarpais turėjo nudegti toks pat vaškinės žvakės tarpas.
Tokia pati problema, aišku, buvo ir pas dzūkus Vilniaus (pastatyta 7,3 tūkst. m. pr. Kr.) struktūrinėje astronomijos observatorijoje (atkasė archit. archeol. dr. K. N. Kitkauskas). Ką bedarysi – kiekvienam amžiui savas laiko tikslumas, o ar laiką derino žemaičiai su vilniškiais dzūkais tarpusavyje nėra žinoma.
Įdomus būtų struktūrinės astronomijos observatorijos (atkasta X – XXI a. sandūroje prie Magdeburgo) laiko skaičiavimo apie 5,5 tūkst. m. pr. Kr. variantas, tačiau jis nėra žinomas. Mat, vokiečiai iš viso nėra nustatę kaip veikė pas juos observatorija, nors turistų srautas pas jų manymu seniausią Europoje observatoriją kiaurus metus slenka nenutrūkstamai. Galėtų, atkūrimui, atvykti pas mus pasikonsultuoti.
Ryga užsimojo tapti vienu pirmųjų metamiestų Europoje
– vz.lt/inovacijos/2022/12/04/ryga-uzsimojo-tapti-vienu-pirmuju-metamiestu-europoje?utm_source=nl&utm_medium=email&utm_campaign=naujienlaiskis-bendras-rec
„Latvijos sostinė Ryga deklaravo ambiciją kurti savo metavisatą ir tapti vienu pirmųjų Europos metamiestų. Šia valstybės remiama iniciatyva bus siekiama skatinti papildytos ir virtualios realybės tyrimus, technologijų kūrimą ir pritaikymą.”
Todėl linkiu broliukams nepamiršti, kad Latvijoje yra ne tik viena Ryga. Kas yra keliavęs po mylimą ir labai mielą Latviją iškart supras, ką turiu galvoje. Lai dzīvo Latvija!