Protinis nuovargis – vienas pagrindinių požymių, kuriais skundžiasi nerimo ir afektiniais sutrikimais sergantys asmenys. Šio nuovargio dažniausiai nepašalina netgi gydymas vaistais.
Vieningo apibrėžimo, kas tiksliai yra protinis nuovargis, mokslinėje pasaulio literatūroje kol kas nėra, pati būsena neretai painiojama su depresijos metu patiriama anhedonija – sumenkusiu gebėjimu patirti džiaugsmą, malonumą.
Tad asmenys, sergantys psichikos sutrikimais ir patiriantys protinį nuovargį, dažnai negauna tinkamo gydymo ir patiria ilgalaikių protinio nuovargio sukeltų pasekmių – mažėja įsitraukimas į kasdienę veiklą, kyla sunkumų darbe, menksta bendras psichosocialinis veikimas.
Tai paskatino grupę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų detaliau pasigilinti į tarptautinių mokslinių tyrimų literatūrą ieškant sąsajų tarp protinio nuovargio ir psichikos sutrikimų.
Protiniu nuovargiu šiuo atveju mokslininkai laikė būseną, kuri pasireiškia subjektyviu nuovargio jausmu, motyvacijos trūkumu, suprastėjusiomis pažintinėmis funkcijomis, sumažėjusia dėmesio koncentracija.
Protinio nuovargio požymius apžvelgtoje literatūroje mokslininkams padėjo identifikuoti dvi grupės veiksnių.
Kognityvinių veiksnių grupėje buvo svarbūs netinkami įsitikinimai apie miegą ir į simptomus sutelkta ruminacija – įsitraukimas į pasikartojančias mintis, kokie pavargę jaučiamės.
Asmenybės bruožų grupėje buvo reikšmingos tokios savybės, kaip žalos vengimas (tokie žmonės yra drovūs, linkę į pesimizmą, perteklinį nerimą), sumažėjęs savarankiškumas, polinkis nebendradarbiauti su kitais žmonėmis, neryžtingumas.
Mokslinėje literatūroje protinis nuovargis dažniausiai sietas su depresijos, nerimo simptomų pasireiškimu ir obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo bruožais.
Nagrinėdami mokslinę literatūrą, Elgesio medicinos laboratorijos tyrėjai ieškojo ir protinio nuovargio problemos sprendimo būdų – juolab kad rado patvirtinimų, jog sumažinus protinį nuovargį asmens gyvenimo kokybė gerėja.
Šaltiniuose rasta, jog fizinis aktyvumas namuose padėjo sumažinti protinio nuovargio pojūtį moterims, susiduriančioms su pogimdyvine depresija.
Gauti rezultatai mokslininkus skatina toliau tyrinėti šią problemą: gilintis į įrodymais pagrįstų psichologinių intervencijų veiksmingumą gydymo metu, tirti, kas gali turėti įtakos protinio nuovargio pasireiškimui psichikos sutrikimų imtyje, ieškoti bendro, visus simptomus jungiančio protinio nuovargio apibrėžimo.
Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų Kristinos Mozūraitytės, Agnės Stanytės, Julijos Gečaitės-Stončienės ir Juliaus Burkausko bendradarbiaujant su mokslininkais Naomi A. Fineberg ir Alesandro Serečio (Alessandro Serretti) surinktos įžvalgos gali turėti praktinės reikšmės dirbant su asmenimis, sergančiais psichikos sutrikimais ir patiriančiais protinį nuovargį.
Žinios gali padėti psichikos sveikatos žinovams atkreipti dėmesį į protinio nuovargio požymius ir skirti atitinkamas intervencijas, siekiant sumažinti šios būsenos pasireiškimą ir pagerinti sergančių asmenų gyvenimo kokybę.
LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupės tyrimas paskelbtus žurnale „International Journal of Psychiatry in Clinical Practice“.
