Susisiekimo ministerija ieško būdų, kaip išlaikyti šiuo metu esamus traukinių maršrutus regionuose. Kartu su Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių ir Panevėžio savivaldybėmis Susisiekimo ministerijos vadovai nuotoliniu būdu aptarė vietinio susisiekimo geležinkeliais organizavimo klausimus.
Susitikime buvo konstatuota kad UAB „LTG Link“ neužtikrino pakankamo bendradarbiavimo su savivaldybėmis, o kiekvienoje savivaldybėje susiklosčiusi padėtis dėl jos maršrutų tinklo turėtų būti vertinama individualiai, bendrų pokalbių su specialistais metu. „LTG Link“ atstovai patikino, kad imsis aktyvių veiksmų, siekdami susitikti su visomis savivaldybėmis, diskusijoje aptarti šiuos klausimus ir rasti galimus sprendimus.
„Atsakingai vertiname visus šiuo metu esamus traukinių maršrutus, taip pat galimybę keisti juos naujais, valstybės biudžetui mažiau nuostolingais maršrutais. Tačiau ypač svarbu atsižvelgti į kiekvieno regiono ypatumus ir aptarti visus galimus variantus su savivaldybėmis, kad gyventojams būtų užtikrintos kuo patogesnės ir kokybiškesnės susisiekimo paslaugos. Žmonėms galimybė keliauti išliks, atsižvelgiant į turimą biudžetą, todėl dabar svarbu suderinti lūkesčius ir finansus“, – susitikime kalbėjo susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Pasak viceministro, tikslas – kuo labiau populiarinti geležinkelius kaip „žalią“, saugų ir patogų viešąjį transportą. Tam reikia ir savivaldybių pastangų bei suderinimo su vietinio susisiekimo maršrutais. Taip pat svarbus ir finansinis indėlis, nes Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, keleivių vežimas viešuoju transportu yra subsidijuojamas, taip paskatinant gyventojus rinktis mažiau taršų viešąjį transportą. Pastaraisiais metais Lietuvoje valstybės kompensacija maršrutų nuostoliams padengti priartėjo prie 40 mln. eurų per metus.
Galimybė savivaldybėms prisidėti prie viešojo susisiekimo finansavimo yra numatyta Geležinkelių transporto kodekse.
Savivaldybėms nusprendus neprisidėti prie nuostolių kompensavimo, vietoj šiuo metu egzistuojančių kelių besidubliuojančių maršrutų siūloma, kad keleiviai galėtų būti vežami vienu nauju maršrutu Mažeikiai–Panevėžys. Šis maršrutas padengtų didžiąją dalį kelionių geležinkelių transportu šiaurės Lietuvoje poreikio, tačiau diskutuojant apie tai neturėtų būti užmiršti ir savivaldybių gyventojų lūkesčiai bei paslaugų poreikis jas gauti laiku.
Be to, ir toliau išliktų dabartiniai traukinių maršrutai Vilnius–Šiauliai, Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai, kuriais kursuodami traukiniai kelis kartus per dieną stoja Šiauliuose ir Radviliškyje. Bus išsaugotas maršrutas Klaipėda–Šilutė, kadangi tai yra nauja ir besiformuojanti kryptis.
Taip pat labai svarbu su geležinkelių maršrutais suderinti ir viešąjį transportą.
Susisiekimo ministerijos atstovai susitikime pakvietė savivaldybes kartu su „LTG Link“ bendradarbiauti ir ieškoti galimybių atliepti savivaldybių poreikius bei galimų priemonių, skatinančių keleivius rinktis keliones traukiniais, taip siekiant išlaikyti, o gal netgi didinti keleivinių traukinių maršrutų skaičių ateityje.
Keista, bet visiškai nekalbama apie susisiekimo Vilnius – Druskininkai bei Alytus – Varėna atkūrimą. Kai, pvz., Alytus- Varėna pylimas yra išlikęs, žemės išpirkti nereikėtų, tarp Marcinkonių ir Druskininkų taip pat ne kiek to naujo pylimo bereikėtų.
Čia pana6u, kad reiškiasi ne valstybiniai, o Kauno ambiciniai interesai – glemžtis Alytaus, Druskininkų ir net Varėnos Lietuvos dalį. Bet juk šios dalies izoliavimas nuo sostinės Vilniaus, tai Lenkijos kresų politikos strateginiai interesai…
Akivaizdu, kad Vilnių (Lietuvą) su Vakarais dera jungti 249 km/val greičio keleivine “Rail Baltica” vėže, einančia pro Varėną, Druskininkus, Kapčiamiestį į Augustavą (Balstogę). Taip būtų atgaivinta senoji Vilniaus įtaka regione, rastųsi konkurencija pervežant krovinius ir keleivius Minskui, Brestui, Baltarusijai apskritai. Saviems kroviniams pakako ir pakanka europinės vėžės ir intermodalinio terminalo Šeštokuose.
Kur Susisiekimo ministerijos sprendimai ir viešas komunikavimas šiais valstybinės svarbos strateginiais klausimais?!
Kas čia per nauji perplanavimai? Juk europinė vėžė reikalinga ir Latvijai, Estijai, Suomijai?! Jau suplanuota, nors ir ne geriausiu būdu! Perkrovimo terminalai Kaune ir Vilniuje. Neaišku kur perkrovimas vyks į Klaipėdą. Sutinku su jumis kad nuskriausta pietų Lietuva. To neilgo naujo geležinkelio “darbai” labai nesunkiai galėjo būti padaryti jau kadai. Kodėl toks gajus pas mus provincialus savanaudiškas mąstymas? Keista būtų, jei Rail Baltika būtų išvingiuota pro Baltarusijos pasienį. Išlieka keista, kad klojama nauja vėžė pro Panevėžį. Nors planuojantys teritorijas turėtų žinoti – kad nuo Kauno gel.stoties iki Rygos gel.stoties atstumas per Šiaulius truputį artimesnis nei per Panevėžį! Gal būt norėta gavus europines lėšas sujungti Kauną su Panevėžiu? Nebūtinai dėl provincialaus panevėžietiško mąstymo? Bet tie jūsų nauji(!) europinės vėžės planai! Juk Vilniaus provincialai išsiderėjo dėl atšakos į Vilnių! Dėl atšakos į Klaipėdą provincialai negalvoja. Pietų Lietuvos rusiška vėžė – aišku – reikalauja dėmesio. Ir sujungti Mažeikius su Alytumi ir Vilnių su Alytumi – tikrai reikėtų… Yra toks APSKRITIES centras Tauragė – gal girdėjote? Yra geležinkelis. Tik provincialams iš Vilniaus jis visai ir nerūpi…
Kas čia mūsų(?) galvose su Panevėžiu? Aišku, kad į Mažeikius reikalingi maršrutai tolimesni nei į Šiaulius! Važiuojančių iš Mažeikių iki Kauno rastųsi žymiai daugiau! Labai gerai ir Panevėžys – tik kam geriau PERSĖSTI: ar tiems, kurie važiuoja Kaunas-Šiauliai, ar Panevėžys-Šiauliai? Kiek tų panevėžiečių važiuoja iki Mažeikių? Ir kiek važiuoja kauniečių, jonaviečių ir kėdainiečių? Persėdinės DAUGUMA? Beje – gal jau išardėme bėgius Šisuliai-Tauragė? Ar iš Tauragės daugiau važiuojančių į Klaipėdą, nei į Šiaulius? Į Šiaulius – gal ir taip. Bet pro Šiaulius į mylimą Panevėžį ar tuos pačius Mažeikius? Iš viso, jei bėgiai dar yra – tai kuo blogas būtų susisiekimas Klaipėda-Šiauliai pro Šilutę ir Tauragę? Kas per planuotojai – jei kiekvienas kvailys gali pastebėti nesąmones ir priešiškumą Latvijai? Išardyti bėgiai Mažeikiai-Ryga… Rail Baltika vedama ne per latvių pramonės miestą Jelgavą ir per Rygą? Ir kaip sugebėta nuteikti latvius pravesti Rail Baltika pro Rygą apie 10 km atstumu nuo Rygos?! Pačią vėžę – nustatant kažkur eilinio rajono centro ribose, kur nebuvo jokio geležinkelio! Galingi “durniai” (ne aš – estų derybininkas taip sakė)!
Gudriai būčiau sukritikuotas: “niekas nevažiuotų”. Kai niekas nežinotų – tai aišku, kad nevažiuotų. O ir žinodami gal tik per sezoną, per pusmetį perplanuotų savo nuolatinius maršrutus! O jei dar nauji maršrutai ir laikas būtų keičiamas kas keletas mėnesių? Ar kas nors iš viso tada rizikuotų užsiplanuoti nuolatinius maršrutus? PASTOVUMAS – BŪTINAS!
Atrodo, lyg kiekvienas padalinys (Vilnius, Kaunas, Radviliškis-Šiauliai ir Klaipėda) būtų atskiri atskirų valstybių geležinkeliai. Tų “valstybėlių” ir nepalyginsi su Vilniumi! Visą Lietuvą Vilnius susiplanavęs kaip savo priemiestį. Negi jiems svarbus kažkoks Alytus arba Tauragė ir net Šiauliai? Gal tik Panevėžį pamilę, matom! Iš Alytaus nėra tiesioginio bėgio į Vilnių? Trūksta apie 5 ar 10 km? Tai jiems juk nereikia. Iš tų likučių, kuriuos Vilnius numeta Kaunui, Šiauliams ir Klaipėdai – tegu patys rajonai ir planuojasi… gal dabar jau kiek numes ir Alytui, Tauragei? A nia? Tiktai lėšos – kaip ir po kiek paskirstytos!
Keista paties logika, sakant, kad Vilnius visą Lietuvą “susiplanavęs kaip savo priemiestį”. Realybė byloja ką kita, t.y. kad Kaunas, anot paties, savo priemiesčiu verčia Vilnių, o kartu ir Šiaulius su Klaipėda, Alytumi, kitais. Akivaizdu, kad dabar planuojamas greitojo Rail Baltica traukinio maršrutas per Panevėžį ir Kauną yra įvariais atžvilgiais 100 kartų mažiau naudingas Lietuvai negu, jei jis eitų jau esamu pylimu per Šiaulius, Jonavą, Vilnių. Nauda būtų jau vien dėl to, kad turistų trauka yra Vilnius, Klaipėda. Tai viena. Antra, kas čia per “likučių numetimas” Kaunui, kai beveik už 400 mln. nutiesta Rail Baltica vėžė nuo Kauno iki Lenkijos sienos, galima sakyti vien jam, žinant, kad tada galės per 5 val iki Balstogės nuvažiuoti. Tai bent sumanymas vežioti vilniečius iki Balstogės, ar ne net 400 km. ilgio keliu, kai iki jos nuo Vilniaus yra tik apie 180 km. Tai kas čia kam “numeta likučius”…
Kaip žinoma, Mažeikiuose yra „Orlen Lietuva“ – Lenkijos valstybės valdoma gamykla. Taigi dabar rengiamas traukinys į Mažeikius ar nėra rūpinimosi Mažeikių susisiekimu su Lenkija traukiniais rezultatas.
Ką čia kalbate?! Ar bent žinote apie susisiekimą tarp Kauno ir Radviliškio-Šiaulių? Tarp Marijampolės ir Mažeikių? Ir šiame straipsnyje net vizijos tokių užuomazgų! Ar bent žinote – kaip šiaurės-vakarų studentai važinėjo į studijas Kaune, jei tekdavo važiuoti ne penktadieniais ir sekmadieniais? Juk autobusu iki Jonavos – o toliau iki namų kur-nors Telšiuose, Kuršėnuose arba Mažeikiuose! Šita Lietuvos dalis gal tris kartus didesnė už Jūsų pietų Lietuvą! Kiek traukinių PER SAVAITĘ(!) dar visai neseniai važinėjo tarp Kauno ir Radviliškio-Šiaulių? Juk 2 kartus per savaitę! Gal ir šis straipsnis atsirado todėl, kad tarp Kauno ir Šiaulių jau važinėja traukiniai KASDIEN! O tai “pasiekimas”! Ką čia kalbate?! Tik po europinės vėžės nutiesimo Kaunas įgavo reikšmę gal tik šiek-tiek didesnę, nei Klaipėda. O kad visus 4 didžiuosius geležinkelio mazgus tikrai reikėjo IR DAR DAUGIAU REIKIA VIENYTI – turėtų būti aišku ir Alytaus gyventojams. Pripažint reikia, kad ypač Alytus nepalankioje situacijoje dėl susisiekimo geležinkeliais takų išvedžiojimų! Bet taip išskirti tą VI pagal dydį miestą, kai nebuvo ir dar nėra normalaus susisiekimo tarp II ir IV Lietuvos Miestų! Kai yra tiesioginis kelias nuo Šiaulių iki Tauragės – IR TO NEIŠNAUDOTI! Tai yra svarbu ir gal svarbiau. Tai tokia pat kvailystė, kaip metų metais nesujungiamos geležinkelio atkarpos nuo Alytaus iki Vilniaus. Nebuvo tiesioginio susisiekimo iš pietų su Panevėžiu. Dabar – bus! Tik ar nebus dar viena kvailystė, jei bus statoma NAUJA(!) stotis netoli Panevėžio ir reikės atskiro transporto susisiekimui tarp senosios ir naujosios gel.stočių? Esmė – kad reikia ištaisyti susisiekimą tarp Vilniaus ir Alytaus – aiškiausia. Bet kai pakalbate apie europines vėžes per Marcinkonis…
Jau rūpinamės Mažeikių kroviniais iki Suvalkų ir Varšuvos… Tai gali būti. Tai ir perkrovos terminalas jau ruošiamas Panevėžyje? Po vieną Kaune ir Vilniuje ir trečias – Panevėžyje? Į Klaipėdą per Šiaulius? Daugiau kaip 10 metų vyksta europinės vėžės statybos iki Jonavos-Žeimių – tai įdomu, ar po šimtmečio turėsime tokią vėžę po visą Lietuvą? Beje – aišku vėžė turėjo eiti per Šiaulius ir Jelgavą. Bet kaip jūs įsivaizduojate dar ir suvingiavimą per Vilnių? Žemėlapį turite? Taigi ir pastebėkite tada beveik 90 laipsnių kampą per daugiau kaip pusę Lietuvos! Kas čia būtų per vėžė į Helsinkį?! Prisidėtų vingiavimas šimtais kM! Turi būti PERKROVOS TERMINALAI! Į Vilnių – Kaune, o į Klaipėdą ir Mažeikius – Šiauliuose ar Radviliškyję! Jei išliks vienintelis pagrindinis krovininis oro uostas Šiauliuose, reikalingas terminalas dar ir Šiauliuose. Keistas per didelis terminalas Vilniuje (į Baltarusiją?) ir naujas Panevėžyje (stengiantis apeiti! Šiaulius?).
Derėtų žinoti, kad Rail Baltica vėžė Lenkijoje numatyta nuo Balstogės link Varšuvos. Tokiu atveju akivaizdu, kad vėžei nuo Balstogės į Lietuvą tiesiausias ir trumpiausias kelias (apie 180 km) yra Vilniaus kryptimi. Tačiau Lenkija, planuojanti lanką į Balstogę, jį tęsia iki Elko, tada nuo jo vėl pasuka link Suvalkų, tada Lietuvoje per Šeštokius važiuojant vėl lanku per Kazlų Rūdą atvykstama į Kauną. Tokiu atveju iki jo susidaro apie 310 km, o iki Vilniaus apie 410 km. kelio. Tuo tarpu, kai važiuojant iš Balstogės Vilniaus kryptimi tiesiai, t.y. kai iki jo yra apie 180 km, o iki Kauno būtų apie 280 km. Tada, matosi, net iš Kauno važiuojant iki Balstogės per Vilnių būtų arčiau,
Kita vertus, vėžei nuo Latvijos einant per Šiaulius, žymiai arčiau jos atsidurtų Klaipėda, kas yra labai svarbu ekonomine prasme, taip pat šiuo atveju neliktų nuskriaustas ir Kaunas, kadangi jam Jonava yra ranka pasiekiama.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo Vilniaus iki Balstogės būtų žymiai trumpesnis kelias, Rail Baltica maršrutui nuo Latvijos einant per Panevėžį, greitoji Rail Baltica keleivinė vėžė nuo jo į Vilnių vestina tiesiai, nes ji lanku per Kauną netenka prasmės.. Tokiu atveju yra akivaizdu, kad Lietuvai naudingiau, jog greitosios keleivinės vėžės Rail Baltica maršrutas eitų per Šiaulius – Vilnių – pro Druskininkus link Balstogės Lenkijoje. Bje, taip gautume ir greitą susisiekimą su pajūriu, kas yra didžiulė problema įvairiais atžvilgiais.
Taigi lanką su Balstoge padaro Lenkija, Lietuva ir Baltijos šalys turi tuo pasinaudauti ir Rail Baltica maršrutą per Lietuvą link Lenkijos Balstogės vesti per Šiaulius ir Vilnių. Tokiu atveju vykstant į Vakarus ar atgal būtų išvengta apie 200 km. papildomo pasivažinėjimo po Lenkiją. Taigi taip, ir pajamų dalis už infrostruktūrą Lietuvai ir Baltijos šalims atitektų atitinkamai didesnė.
Kuo ilgesni vingiai, kuo jų daugiau, tuo daugiau ES lėšų įsisavinama? Be to, galimai stengiamasi, kad ta vežė ir pro kai kurias bazes ar sandėlius eitų…
Tiesa, pačioje kalbų apie kažkurio iš kelių (plento ar geležinkelio?) pradžioje Lenkijoje buvo surengti ?žaliųjų protestai dėl to, kad tiesiant vėžę tiesiai Šiaulių kryptimi bus gamta suniokota.
Taigi, istorija paini, nes gal tikslai migloti.
Gerb. Skutai. Apie ką čia dar kalbėti, jei turime (JAU TURIME!) vėžę nuo Šeštokų. Dar vienos reikia? Lenkai mums “numes” geležinkelį ten, kur jiems reikės? Kaip mes – latviams? Argi tankaus geležinkelių tinklo reikia, kol net neturime iki Latvijos sienos!? Be to “greitojo”, europinio – tolimojo tarpvalstybinio – tik vieno reikia mūsų Sąjungai! Ir nors ir labai gudrūs būsime, Briuselis neskirs lėšų antrajai vėžei, o ypač tinklui po Lietuvą… nebūkime provincialais… Matykime ne vien Vilniaus ir ne vien Lietuvos interesus.