Lietuvos visuomenės tarybos (LVT) įstatai suteikia teisę šiai asociacijai ginti viešąjį interesą. LVT neliko nuošalyje ir nuo aktyvios visuomenininkės Astros Genovaitės Astrauskaitės persiakiojimo, kuriai dėl 2021-08-10 ir 2021-10-16 įvykių Vilniuje buvo pareikšti įtarimai. Nebūdama prie Seimo, ji „mėtė“ akmenis į policiją ir policijos mašinas prie Seimo…
2022-08-03 A. G. Astrauskaitei pradėjus bado akciją dėl savo teisių prie Generalinės prokuratūros, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė 2022-09-15 d. 9.30 val. paskyrė priėmimą.
2022-08-24 pakartotiniu prašymu A. G. Astrauskaitė Generalinei prokurorei pranešė, kad su ja į priėmimą ateis ir žmogaus teisių gynėjai, o būtent aš – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila.
2022-09-15 d. 9.20 val. kai A. G. Astrauskaitė ir aš atvykome į Generalinę prokuratūrą – priėmimas buvo atidėtas iki 10 val.
Prieš priėmimą į vestibiulį nusileidusi, bet neprisistačiusi darbuotoja, pranešė, kad Generalinė prokurorė N. Grunskienė „priėmė sprendimą nepriimti signataro Zigmo Vaišvilos, kad priims tik A. G. Astrauskaitę“.
Paaiškino, kad Generalinė prokurorė žino įstatymą dėl signatarų statuso, nustatantį, kad signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę patekti į valdžios įstaigas, kad įstaigų vadovai signatarą privalo priimti neatidėliotinai, tačiau „Zigmo Vaišvilos ji nepriims“. Išgirdus, kad Z. Vaišvila palauks A. G. Astrauskaitės, prokuratūros darbuotoja signatarui pasiūlė vestibiulyje išgerti kavos.
Generalinės prokurorės sprendimas, kuris tariamai aukštesnis už įstatymą, man kaip signatarui nebuvo pateiktas. Todėl tą pačią dieną aš šio sprendimo paprašiau raštu.
Bėda ne tik ta, kad Lietuvos Generalinė prokurorė, privalanti būti pavyzdžiu visiems dėl įstatymų laikymosi, pademonstravo, kad Lietuvos Respublikos įstatymas jai nėra įstatymas.
Nida Grunskienė suvokė, kad aš kaip signataras paklausiu jos, kodėl nenustatinėjami tikrieji provokatoriai, 2021-08-10 d. vakare organizavę taip vadinamas „riaušes“ prie Seimo. Mat aš ir signataras Egidijus Klumbys – referendumo iniciatyvinės grupės nariai – jai buvome įteikę surinktus įrodymus apie 2021-08-10 d. įvykius. Generalinė prokurorė žinojo, kad ji negali nieko protingo, sąžiningo ir teisėto paaiškinti, kodėl tai netiriama.
Prokuratūra tapo nusikaltimus dangstančia, bet ne teisingumą vykdančia institucija. Generalinės prokurorės N. Grunskienės paaiškinimas A. G. Astrauskaitei, kad Generalinė prokurorė pasitiki prokurorais, yra galvos slėpimas po pagalve, nenorint matyti tikrųjų nusikaltėlių, arba bendrininkavimas su tais, kurie dangsto nusikaltimus.
Daugiau apie tai sužinosite mano bei visuomenininkės Astros Genovaitės Astrauskaitės ir Lietuvos visuomenės tarybos narės dr. Nendrės Černiauskienės spaudos konferencijoje:
Autorius yra Lietuvos Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras
Prokurorės savivalė Astrauskaitės ar bet kurio kito Lietuvos piliečio atžvilgiu yra visiškai logiška. Nes prokurorė turi valdžią, o Lietuvos piliečiai jos neturi.
Kai piliečiai (kaip suverenas) turės teisę (daugumos balsų principu) ATSTATYDINTI, bet kurį valdžios pareigūną (nuo seniūnaičio iki prezidento), tame tarpe ir teisėjus su prokurorais, tik tada ir ne anksčiau, jie ims dirbti piliečiams, visai Tautai. O kol kas “varnas varnui….”
Prokuratūra tapo nusikaltimus dangstančia institucija?
Be abejo. Jau daugiau kaip 15 metų tai rašau.
Baikit nesąmones: Lietuva teisinė valstybė. Prokurorus ir teisėjus skiria valdžia ir jie jai dirba. Pasaulinio lygio vertybė. Ją giname visame pasaulyje. Jėgos struktūros visada teisios. Bandymas keisti politinę santvarką – kriminalinis nusikaltimas. Tai įtvirtinta Konstitucijoje. Neskaitėt ? PS: nepamirškit susimokėti sąskaitas. Nevarginkit jėgos struktūrų.
Algimantas RUSTEIKA: Kaip jie įsitvirtino
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/algimantas-rusteika-kaip-jie-isitvirtino/
ten betrūko tik Hienos, viskas komplekte
Briuselis kėlė isteriją dėl Lenkijos teismų nesavarankiškumo ir jų politizavimo. Kažin, kodėl tokios isterijos negirdėti Lietuvos adresu? Spėkit.