Rugsėjo 10 dieną į pirmąjį V (rudens) sesijos posėdį susirinkusiems Seimo nariams bus pristatytas sesijos darbų programos projektas, kuriame – 473 teisės aktų projektai (be lydimųjų), teikiami Prezidento Gitano Nausėdos, Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių.
Apžvelgdamas svarbiausius rudens sesijos darbus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pažymi teisėkūros kokybės svarbą: „Esame ne kartą apžvalgininkų kritikuoti, kad Seime yra toks reiškinys kaip įstatymų leidybos infliacija, kai Lietuvos parlamentas, santykinai lyginant su kitomis šalimis, įregistruoja daug projektų, priima daug įstatymų.
Kiekvieną sesiją per šią prizmę pažvelgiu į darbų programą ir šį kartą santūriai galima pasidžiaugti, kad šiek tiek mažiau projektų pateikta darbų programai, lyginant su pavasario sesija, t. y. vietoje 549 teisės aktų projektų, dabar yra 473. Manau, kad reikia toliau kalbėtis su frakcijomis, siekti gilesnio suvokimo, kad įstatymų leidyboje svarbu ne kiekybė, bet kokybė. Geriau pateikti ne daug, bet tikrai apgalvotų, solidžių projektų, negu užversti Seimą jų gausa, bandant reaguoti į kiekvieną aktualiją.“
Kaip ir kiekvienoje rudens sesijoje, svarbiausias darbų programos prioritetas – valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas ir lydimieji teisės aktai.
„Šiuo laikotarpiu yra labai daug poreikių ir lūkesčių, kurių tenkinimas priklauso nuo biudžeto, tad biudžeto ir lydimųjų projektų svarba yra išskirtinai reikšminga. Galime pasidžiaugti, kad Vyriausybė žada biudžeto projektą pateikti anksčiau negu priklausytų pagal Seimo statutą. Tikiuosi, turėsime daugiau galimybių diskusijoms, kad jautriausiai išspręstume tuos poreikius, kuriuos sąlygoja sudėtinga infliacija ir energetinių kainų šuolis“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui komentuoja J. Razma.
Pasak Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo, pirmiausia bus koncentruojamasi į tuos projektus, kurie turi apspręsti kitų metų žmonių atlyginimus viešajame sektoriuje, taip pat ir privačiame: „Žiūrėsime, kiek yra galimybių daugiau padidinti pensijas negu jos didėtų pagal įstatyme numatytą automatinį indeksavimą. Sprendimo laukia ir valstybinių pensijų gavėjai ir žmonės, kurie gauna vienokias ar kitokias socialines išmokas – jų didinimas yra pribrendęs. Nebus lengva visus poreikius patenkinti ir subalansuoti biudžete, tačiau, tikiuosi, padarysime, kas įmanoma, kad kuo labiau palengvintume žmonių gyvenimą.“
Siekiant įgyvendinti atsakingą finansų politiką darbų programoje bus siūloma apsispręsti dėl lankstesnės savivaldybėms taikomos fiskalinės drausmės taisyklės, kad savivalda galėtų lengviau pasiskolinti lėšų. Tarp rudens darbų – ir savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimas, užtikrinant tinkamą mokesčių mokėtojų teisių apsaugą ir lygybę, ir mokestinių pažeidimų užkardymas, įtvirtinant proporcingą atsakomybę ir priemones šiems pažeidimams nustatyti, pensijų fondų investavimo galimybių išplėtimas.
Vienas iš darbų programos prioritetų – socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įgalinimas. Seimui siūloma apsispręsti dėl neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos pertvarkos ir šios srities įstaigų veiklos ir funkcijų optimizavimo, tobulinti šeimynų veiklos reglamentavimą, sudaryti palankesnes sąlygas skirti išmokas iš Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
Sprendžiant aktualų energijos kainų didėjimo klausimą, pasak J. Razmos, Seimas spręs nacionalinės teisės rėmuose esančius klausimus: „Turėsime apsispręsti, kaip kitais metais bus kompensuojamas ir subsidijuojamas elektros kainų išaugimas – akivaizdu, kad bus siūloma nukelti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą mažiausiai elektros vartojančių žmonių grupei. Spręsime dėl kompensacijų mokėjimo nedideles ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms už išlaidas šildymui. Turime sprendimų, bet, žinoma, visi jie reikalauja biudžetinių išmokų – reikės nuspręsti, kiek kurioj srityje galėsime padėti, įvertinę, kokį galime nustatyti kitų metų biudžeto deficitą.“
Atskiru skirsniu projekte išskiriama stipri ir saugi Lietuva, kuriame pateikiami aktualūs skirtingų ūkio sričių klausimai: energetikos sektoriaus veiklos tobulinimas; priimančiosios šalies infrastruktūros, reikalingos sąjungininkų atvykimui palengvinti, pritaikymas; valstybės sienos apsaugos stiprinimas; žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių nepertraukiamos veiklos užtikrinimas, įvykus nenumatytoms ekstremaliosioms situacijoms ir kita.
„Akivaizdu, kad ir kitais metais teks gyventi nepaprastosios padėties arba ekstremaliosios situacijos aplinkybėmis – čia vėl reikalingi įstatyminiai sprendimai, pradedant nepaprastosios padėties pratęsimu, ką mes pradėsime spręsti jau kitą antradienį. Šį kartą siūloma tokį reglamentavimą taikyti tik pasienio teritorijoje, tačiau vis tiek turime būti pasiruošę ir galimoms ekstremalioms situacijoms.
Padėtis gali sunkėti ir dėl galimo pandeminės situacijos pablogėjimo, ir dėl priešiškų mums valstybių tam tikrų veiksmų. Dėl to svarbūs tie įstatymų projektai, kurie sprendžia bendrą ekstremalių situacijų, krizių valdymo teisinio reglamentavimo tobulinimą, nes jau ne kartą yra pastebėta, kad dabartinė krizių valdymo sistema veikia neefektyviai.
Turi būti apspręsta, kad būtų numatytas koordinuotas ir efektyvus pasirengimas krizėms ir ekstremalioms situacijoms: nuolatinė situacijos stebėsena, vertinimas, valdymas – tai yra tikrai svarbūs projektai“, – sakė J. Razma. Jis pažymėjo, kad hibridinė ataka, kurią tęsia Lukašenkos režimas, siųsdamas ekonominių migrantų srautus, šiandien yra sprendžiamas apgręžimo principu, remiantis vidaus reikalų ministrės įsakymu, tačiau geriau būtų tai reglamentuoti įstatymo lygiu.
Siekiant kurti visuomenės poreikius atitinkantį viešąjį sektorių Seimui bus teikiami numatytų reformų projektai – viena tokių likusių yra valstybės tarnybos reforma. „Jos svarstymą dabar, matau, gali apsunkinti pridedamos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų koregavimo lentelės – yra pasiūlyta šiek tiek didinti politikų atlyginimus, – bet, tikiuosi, Seimo nariai vien pagal šitą lentelę nespręs dėl viešojo sektoriaus reformos atsisakymo. Lentelę galima ir keisti, jei bus politinis sutarimas, kad projekte yra persistengta dėl politikų atlyginimų. Nesunku tą lentelę pakoreguoti. Yra lūkesčių, kad nebus bandoma populistiškai tai atmesti“, – svarstė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Darbų programoje įrašyti projektai, kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos žaliąjį kursą, kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, skatinant investicijas regionuose, pritraukiant naujas gamybos investicijas, supaprastinant nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.
J. Razma atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimo – svarstant Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti lankstesnes skelbiamas derybas, sudaryti galimybę taisyti pasiūlymus ar papildyti pirkimo nutraukimo sąlygas, – labai svarbu užtikrinti skaidrumą: „Čia reikės vertinti per skaidrumo prizmę, todėl projektas reikalauja atidžių svarstymų, nes, nors ir atrodo paprasta perkančiajai organizacijai suteikti lankstesnes galimybes atšaukti pirkimą, bet po tuo gali slypėti ir neskaidrumo momentas, kai, sakykim, ryškėja, kad laimi „ne tas pretendentas“. Manau, kad čia reikia rasti balansą tarp skaidrumo ir efektyvumo, bet apsvarstyti yra prasminga.“
Siekiant ilgo ir visaverčio sveiko žmogaus gyvenimo, teikiamame darbų programos projekte parlamentarams bus siūloma apsispręsti dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio įgyvendinimo Lietuvoje reglamentavimo; priimti teisės aktus, kuriais bus užtikrinamas nuoseklus gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimas.
Seimo nariams siūloma apsispręsti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų tikslinimo, sprendžiant žiniasklaidai kylančias problemas; dėl atnaujinto Lietuvos žiniasklaidos (medijų) paramos modelio, kad pagrindiniai jo veiklos tikslai ir funkcijos atitiktų Lietuvos visuomenės informavimo aplinkos poreikius, o valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo didinimu.
Sesijos darbų programoje tradiciškai įrašyti teisės aktų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu ir įgyvendinimu, projektai; teisės aktai, susiję su pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra arba su Europos Komisijos paklausimais dėl atitikties Europos Sąjungos teisei; Konstitucinio Teismo nutarimus, Valstybės kontrolės ar Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas įgyvendinančių teisės aktų projektai.
