Seimo lankytojų centre rodoma paroda „Ne vienai valandai: Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 100“, kurioje Lietuvos Konstitucijos raidos istoriją XX amžiuje pasakoja pristatomos fotografijos, valstybės institucijų rašytiniai dokumentai, periodikos spaudiniai, statistikos duomenys.
Taip pat parodoje pristatomi konstitucionalizmo teisei nusipelnę Lietuvos parlamentarai, politikai, teisininkų bendruomenės nariai.
Kai nepriklausoma Lietuvos valstybė dar buvo tik sumanymas okupuoto krašto gyventojų mintyse, svarstant jos įgyvendinimo būdus ir projektuojant tikrus to įgyvendinimo žingsnius išryškėjo Steigiamojo Seimo, kaip pagrindinės Nepriklausomybę įtvirtinsiančios institucijos, vaizdinys.
Steigiamasis Seimas minimas 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Lietuvių konferencijos, susirinkusios Vilniuje ir išrinkusios Lietuvos Tarybą, rezoliucijoje, jam 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktas numatė ypatingą vaidmenį – nustatyti „galutinius Lietuvos valstybės pamatus“.
Šią užduotį Steigiamasis Seimas įgyvendino 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmęs pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją.
Laikinojoje to meto Lietuvos sostinėje Kaune buvo iškilmingai paminėtas Konstitucijos priėmimas, o 1925 metais Rugpjūčio 1-oji – Valstybės Konstitucijos priėmimo diena, paskelbta valstybės švente, kuri buvo minima visoje Lietuvoje.
Lietuvos konstitucinės teisės žinovai yra ne kartą nustatę pirmosios nuolatinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos demokratiškumą.
Tai liudija joje įtvirtinti demokratiniai valstybės santvarkos pagrindai, politinis pliuralizmas, nuostatos dėl pamatinių asmens teisių ir laisvių.
Konstitucijoje randama ir tiesioginės demokratijos elementų, kaip antai piliečių įstatymo sumanymo teisė.
Šioje Konstitucijoje buvo nustatytas Konstitucijos viršenybės principas, kuris teisės viešpatavimui, kaip konstitucinei vertybei, teikė ypatingą reikšmę.
Būtent 1922 m. Konstitucijoje pirmą kartą buvo nustatyta, kad ne tik Seimas ir Vyriausybė, bet ir teismas yra valstybės valdžios vykdytojas.
Žymus Lietuvos teisininkas Mykolas Romeris aptardamas Lietuvos Valstybės Konstitucijos projektą viltingai teigė, kad „Konstitucija yra rašoma ne vienai valandai, o gal ir ne vienai piliečių kartai“.
Deja, šiems vilties žodžiams nebuvo lemta išsipildyti.
2022 metais Lietuvos Respublika švenčia dvi svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį.
Minėdamas šias sukaktis, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais.
Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengtą parodą Seimo lankytojų centre apžiūrėti galima iki spalio 3 d. pirmadienį–ketvirtadienį 9–17 val., penktadienį 9–15.45 val., spalio 1 d. šeštadienį, 11–15 val. Įėjimas laisvas.
• Pristatytas šimtmečio senumo Lietuvos užsienio politikos dokumentų rinkinys
– diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/pristatytas-simtmecio-senumo-lietuvos-uzsienio-politikos-dokumentu-rinkinys-1103528
„Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmadienį pristatytas Lietuvos užsienio politikos dokumentų I tomas, apimantis 1917-1920 metus. Šis pirmasis tokio pobūdžio užsienio politikos dokumentų leidinys, pasak Užsienio reikalų ministerijos, yra svarbus Lietuvos diplomatijos istorijos ir atminties politikos šaltinis.”