Vidaus reikalų ministerijos surengtame Regioninės politikos forume susitikę regionų lyderiai diskutavo apie šalies regionų plėtrą ir ieškojo atsakymų, kaip efektyviausiai panaudoti daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Tai rekordinės regionams skirtos ES investicijos – Vyriausybės patvirtintai 2022 – 2030 metų Regionų plėtros programai tenka apie 27 proc. visų Lietuvos gaunamų ES struktūrinių fondų. Palyginimui – 2007-2013 laikotarpiu ši dalis buvo tik 10,5 proc., 2014-2020 m. – apie 16 proc.
„Dabar kaip niekada iki šiol turime visas galimybes pasiekti proveržį stiprinant mūsų regionus. Regionų plėtros tarybos dabar yra savarankiškos, o regionų plėtrai skiriama Europos Sąjungos investicijų suma – rekordiškai didelė. Regionai kartu su sprendimo teise įgyja ir didelę atsakomybę už tai, kad šios investicijos kurtų naudą mūsų žmonėms ir Lietuvai“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Regioninės politikos forume ministrė pabrėžė, jog vien ES investicijos visų regioninės plėtros problemų neišspręs, todėl toliau būtina ieškoti atsakymų, kaip didinti visų savivaldybių biudžetines galias, jų galimybes finansuoti kokybiškas viešąsias paslaugas ir investuoti į ilgalaikes augimo perspektyvas.
Ministrė teigė neabejojanti, kad savivaldybės geba planuoti bei įgyvendinti projektus, bei ragino vietos lyderius ieškoti sutarimo regionų mastu ir geriausių sprendimų savo kraštui.
Susikalbėjimo ir susitarimo svarbą akcentavo ir kiti diskusijų dalyviai. Diskusijoje „Į ką investuosime artimiausią dešimtmetį“ vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, jog naujai patvirtintos Regionų plėtros programos įgyvendinimo mechanizmas yra kitoks, negu visų ankstesnių programų – savivaldybės regiono lygiu turi susitarti dėl savo indėlio į nacionalinių tikslų įgyvendinimą ir savarankiškai nustatyti konkrečias pažangos priemones. Diskusijos dalyviai svarstė, ar pavyks užtikrinti, kad ES fondų investicijos pasiektų norimus rezultatus – aukštesnę gyvenimo kokybę ir geresnes viešąsias paslaugas regionuose.
Forume taip pat diskutuota apie regionų bei savivaldos vietą ir vaidmenį strategijoje „Lietuva 2050“, aptarti preliminarūs Lietuvos raidos scenarijai ir pasaulinės tendencijos. Pasak premjerės patarėjo Dariaus Žeruolio, strateginis planavimas ir ateities prognozavimas – tai brandžių ir pažangių valstybių požymis. Atsižvelgus į tai, kad šiuolaikinis pasaulis yra sudėtingas ir greitai kintantis, strategiškai planuoti savo ateitį valstybės mastu yra būtinybė.
Trečioji diskusija atskleidė, kokie senstančios visuomenės keliami iššūkiai laukia Lietuvos ir Europos, ir kokias galimybes regionams gali suteikti „sidabrinė“ ekonomika.
Regioninės politikos forume dalyvavo savivaldybių merai, savivaldybių, regionų plėtros tarybų, Vyriausybės, Seimo ir verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sociologai ir ekonomistai, Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei ekspertai.
