Rugpjūčio 25 d. Anykščių menų inkubatoriuje vyks Vidaus reikalų ministerijos organizuojamas Regioninės politikos forumas 2022, kuriame dalyvaus savivaldybių merai, savivaldybių, regionų plėtros tarybų, Vyriausybės, Seimo ir verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sociologai ir ekonomistai, Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei ekspertai.
Forume bus aptartos pasaulinės ir Lietuvos tendencijos, bus diskutuojama, kokios yra šiandieninės galimybės regionų plėtrai ir kaip regionai geba jomis pasinaudoti, bei kaip atrodys regionai po 30 metų. Ką sako ateities įžvalgos ir kas ta sidabrinė ekonomika – problema ar galimybė?
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės – tai strateginis, regionų raidai labai svarbus renginys, savotiškas „minčių fabrikas“, kuriame gimusios idėjos vėliau suguls į realius darbus, įpūsiančius gyvybės mūsų regionams.
„Pastaraisiais metais regionams sukūrėme dvigubai didesnes galimybes – patvirtinta regionų plėtros programa, kurios biudžetas 1,6 mlrd. eurų, startavo ir europinė 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa. Labai svarbu šiuos pinigus paversti papildomomis galimybėmis mūsų žmonėms, o ne formaliai „įsisavinti“. Taip pat jau dabar laikas galvoti, kas bus po 30 metų, jeigu demografinės prognozės pasitvirtins ir būsime priversti pereiti prie sidabrinės ekonomikos“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Forumo metu vyks 3 diskusijos
Diskusijoje „Į ką investuosime artimiausią dešimtmetį“ bus aptariama, kam prasmingiausia išleisti 1,6 mlrd. eurų, kuriuos regionams garantuoja Vyriausybės patvirtinta Regionų plėtros programa. Ši programa suteikia unikalias galimybes savivaldybėms pačioms regiono lygiu susitarti dėl savo indėlio į valstybės tikslus ir dėl konkrečių pažangos priemonių, tačiau tai ir didelė atsakomybė – pasirinkti tinkamiausias kryptis. Ar pavyks užtikrinti, kad 30 proc. ES fondų būtų investuojama per Regionų plėtros programą ir regionų plėtros planus? Kiek savivaldybės bus pajėgios prie programos įgyvendinimo prisidėti finansiškai? Ar ES fondai ir toliau liks vieninteliu regionų plėtros finansavimo šaltiniu?
Forume bus pristatyta ir Strategija Lietuva – 2050 bei aptariama, kokia vieta ir vaidmuo ateities valstybėje tenka savivaldai ir regionams. Vyriausybės ir Nacionalinės regioninės plėtros tarybos atstovai pristatys preliminarius Lietuvos raidos scenarijus ir pasaulines tendencijas, kurių negalime ignoruoti. Taip pat diskusijoje bus ieškoma atsakymų, kur veda vardan didesnio efektyvumo vykdoma ar natūraliai vykstanti paslaugų koncentracija, ir kaip užtikrinti, kad didelėse ir retai gyvenamose teritorijose žmonės gautų kokybiškas viešąsias paslaugas? Kas yra ir ką gali spręsti II lygio savivalda?
Trečioje diskusijoje „Sidabrinė ekonomika: kaip problemas paversti galimybėmis?“ bus aptartos senstančios visuomenės ir ekonomikos sąsajos. Europa sensta dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgesnės gyvenimo trukmės, Lietuva yra viena iš sparčiausiai senstančių šalių visoje ES. Dažnai apie senėjimą kalbame tik kaip apie problemą. Tačiau Pasaulio bankas ir kitos autoritetingos organizacijos savo tyrimuose teigia, kad demografinės situacijos pokyčiai gali lemti ekonominį augimą daugelyje sektorių – nuo turizmo iki išmaniųjų namų ir savavaldžių automobilių gamybos. Lietuvos ir užsienio ekspertai dalinsis įžvalgomis apie tai, kaip spręsti senstančios visuomenės iššūkius, pasinaudojant sidabrinės ekonomikos galimybėmis. Kaip Lietuva spręs senstančios visuomenės iššūkius? Kas jau daroma valstybės mastu ir konkrečioje Anykščių rajono savivaldybėje? Kokias naudas gali gauti valstybė ar konkreti savivaldybė, išnaudojusi sidabrinės ekonomikos galimybes?
Masiškai ir negrįžtamai uždarinėjamos mokyklos Anykščių Kupiškio ir kituose Lietuvos rajonuose, tai tokiųjų valdžiagyvių labai sunkūs padariniai.
Reikia Tautos sukilimo.
Pirmiausia, Tauta privalo susigrąžinti LRT.
Vargstam su daugiau nei milijonu “prikeptų” mums problemų, naikinančių valstybę
Apsišaukėlių (antikonstitucinis neligitimus banditų) seimas privalo eiti lauk.
Lietuvai pakanka dviejų didelių mestų – sostinės Vilniaus iki miiijono ir uosto Klaipėdos iki pusės mlikono. Toliau, pirmoje eilėje, kaip kokybiškų paslaugų teikimo centrais turėtų tapti Alytus, Šiauliai, Panevėžys, Utena, dar keli šalies pakraščiuose buvę rajonų centrai.
Kaip žinoma, didžiulė trauka iš visos Lietuvos yra prie jūros, suprantama pagal skaičių ji didžiausia iš Vilniaus. Šiai paslaugai kokybiškiau tenkinti derėtų pasinaudoti 249 km/val. greičio “Rail Baltica” vėžės, finansuojamos ES lėšomis, galimybėmis – jos maršrutą per Lietuvą vedant iš Vilniaus link Rygos per Šiaulius ir tokiu atveju greitąją atšaką nuo jų link jūros Lietuvai nusitiesiant už savo valstybės pinigus. Taip būtų išspręsta ne tik vykimo prie jūros deramos kokybės paslaugos suteikimo klausimas, bet kartu ir žymiai sumažėtų vykimo prie jūros individualiais automobiliai keliama tarša. Mat, tokiu atveju būtų galima iš atitinkamų Lietuvos vietų automobiliu atvykti į artimiausią geležinkelio stotį, automobilį palikti saugomoje aikštelėje ir į pajūrį vykti greituoju traukiniu, o grįžus nuo jo, vėl sėsti į paliktą automobilį ir vykti namo.
Tad forumuose pirmiausiai yra spręsti tokio visuotinio šalies masto klausimai.